Lietuvoje vėl pradedamas sukti baubų malūnas. Šįkart dėl Europos Komisijos siūlymo tartis dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) skaičiavimo pagal vienodą metodiką visose Europos Sąjungos valstybėse.
Europos Komisija jau pradėjo konsultacijas su socialiniais partneriais. Iš jų siekiama gauti informacijos, kaip būtų geriausia užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas ES gautų teisingą MMA, užtikrinantį padorų pragyvenimą.
Iš tiesų Europos Komisija nesiūlo (bent jau kol kas) jokių konkrečių sprendimų. Labiau panašu į norą išgirsti įvairiausias nuomones ir surasti atsakymą į klausimą: būtina imtis veiksmų bendrai visoje ES ar palikti MMA klausimus spręsti nacionaliniame lygmenyje, kaip ir yra dabar?
Taigi koks turi būti tas MMA, kad jis būtų teisingas ir užtikrintų padorų gyvenimą, apie kurį kalba Europos Komisija?
Riba: MMA – 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio
Kiekvienoje šalyje MMA negali būti mažesnis nei 60 procentų tos šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Tokią idėja jau ne vienerius ir ne dvejus metus kelia Europos profesinių sąjungų konfederacija ir Europos socialdemokratai.
Apie 60 procentų ribą ne kartą yra kalbėjęs socialdemokratų kandidatas į Europos Komisijos pirmininko postą Fransas Timmermansas, ragindamas valstybes įvesti tokį MMA, kuris padėtų sumažinti didėjančius turtinius skirtumus ir padėtų dirbantiesiems išsivaduoti iš skurdo.
Kiekvienoje šalyje MMA negali būti mažesnis nei 60 procentų tos šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Be to, šis siūlymas remiasi Europos socialine chartija, kurią, beje, Lietuva yra pasirašiusi ir ratifikavusi dar 2001-aisiais.
Svarbiausias siūlymo tikslas – pasiekti, kad MMA apsaugotų nuo vargano gyvenimo. Dabar ir Lietuvoje, ir kitose ES valstybėse darbas už minimalų atlyginimą negarantuoja padoraus gyvenimo, sunkiai apsaugoja dirbančiuosius nuo skurdo rizikos.
10 procentų ES dirbančiųjų patiria skurdą.
Jei būtų nuspręsta dėl bendrų ir visoms valstybėms privalomų MMA nustatymo principų, MMA daugiau ar mažiau didėtų visose ES valstybėse.
Ne pasaulio pabaiga ir ne kosminiai skaičiai
Šiuo metu Lietuvoje MMA, atskaičius mokesčius – 437 eurai. Tai beveik 50 procentų VDU. Iki tų 60 procentų, apie kuriuos kalba Europos profsąjungos ir socialdemokratai, trūksta ne tiek jau ir daug.
Panaši proporcija ir daugumoje kitų ES valstybių.
Taigi 60 procentų VDU – ne kosminiai, o realūs skaičiai. Pagal šiuo metu turimus duomenis, Lietuvoje MMA „į rankas“ turėtų didėti apie 85 eurus. Ir tai tikrai nėra pasaulio pabaiga, apie kurią kartais, jau keliolika metų, kalba darbdavių atstovai ir kai kurie politikai. Tokia našta pakeliama, jei nėra kito tikslo – kuo ilgiau išlaikyti Lietuvą mažų atlyginimų ir pigios darbo jėgos zonoje.
Situacija Europoje: MMA dydžiai skiriasi kelis kartus
Pirmiausia, niekas nė nesirengia įvesti vienodą MMA visose ES valstybėse. Kalba yra apie bendrus MMA nustatymo principus. Reikia pripažinti, kad tokiam ir panašiems siūlymams priešinasi valstybės, kuriose nėra įstatymais reguliuojamų MMA. Tai neturėtų stabdyti diskusijų ar kompromisinių sprendimų priėmimo.
Lietuvoje MMA „į rankas“ turėtų didėti apie 85 eurus.
Šiuo metu 22 ES valstybėje MMA nustatomas nacionaliniais įstatymais. Kolektyvinių derybų ir susitarimų pagrindu MMA nustatoma 6 valstybėse: Austrijoje, Danijoje, Italijoje, Kipre, Suomijoje ir Švedijoje. Vokietija nusprendė reguliuoti MMA nacionaliniu lygiu 2015 metais. Šiuo metu tokią galimybę svarsto Italija ir Kipras.
Reikia pripažinti ir tai, kad ES valstybės turi skirtingas galimybes didinti MMA iki 60 proc. VDU. Tam reikia pereinamojo laikotarpio, bet jis negali tęstis amžinai.
Ir vis dėlto, kokie MMA dydžiai kitose Europos valstybėse? Didžiausias Liuksemburge – 1738 eurai („į rankas“), Airijoje – 1509 eurai, Portugalijoje – 635, Estijoje – 546, mažiausias Bulgarijoje – 242 eurai. Lietuva – paskutiniajame valstybių penketuke.
Padidinsim MMA, ir puls žmonės važiuoti iš Lietuvos?
Girdžiu kalbant, kad MMA padidinimas dar labiau padidintų emigraciją iš Lietuvos. Stebuklai. Visada maniau, kad iš Lietuvos žmonės važiuoja dėl per mažų atlyginimų. Dar manau, kad išvažiuojama dėl vadinamojo socialinio dempingo: kam Lietuvos Respublikos piliečiui mokėti didesnį atlyginimą, jei, pavyzdžiui, ukrainietis sutinka tą patį darbą dirbti ir už minimalų.
Girdžiu ir tai, kad Lietuvoje mažas MMA nebėra didelė problema, nes tiek dabar uždirba tik apie 3 procentus dirbančiųjų. Ir tai neva yra super rodiklis, kurio Lietuvai pavydi dauguma Europos valstybių.
O kiek Lietuvoje dirbančiųjų uždirba MMA plius 1 eurą, plius 5 ar 10 eurų?
Darbo kodeksas juk dar vienas stebuklas: nurodo MMA mokėti tik už nekvalifikuotą darbą, o MMA plius 1 euras – jau kvalifikuoto darbuotojo atlyginimas. Tikras patogumas, kai reikia mokėti varganą atlyginimą kvalifikuotam specialistui.
Taigi ir Lietuvoje, ir visoje ES yra apie ką diskutuoti ir dėl ko kryžiuoti ietis. Ir tai yra gerai. Būtų blogai, jei būtų tyla. Diskusijos, pradiniai siūlymai reiškia, kad Europos Sąjungoje skurdo (kaip ir godumo) nuslėpti nepavyks. Kad anksčiau ar vėliau bus priimti ir europiniai, ir nacionaliniai sprendimai, padėsiantys dirbantiems, bet vis tiek sunkiai besiverčiantiems žmonėms.
