Socialinė sritis – labai jautri. Ten ne eurai, ne statistika su skaudžią realybę slepiančiais vidurkiais, o žmonės su savo gyvenimais. Tai ne vieta juokauti. Klaidų pridaryta pakankamai. Valdžios neveikimo (arba nepakankamo veikimo) ir manymo, kad žmonės pakentės, niekur jie nedings – jau per akis.
Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) neseniai paskelbė praėjusių metų tyrimo rezultatus. 21 valstybės gyventojų buvo klausiama, kokius jie mato didžiausius savo ekonominius ir socialinius pavojus.
Tyrimo duomenimis, trys didžiausi Lietuvos žmonių rūpesčiai ir pavojai yra baimė susirgti ir tapti neįgaliu, baimė nebesugebėti padengti visų išlaidų ir baimė skursti senatvėje. Finansinio saugumo, sulaukus pensijos, problemą įvardijo net 81 proc. apklaustųjų. Žmonės skundžiasi per mažomis pensijomis ir per menka sveikatos priežiūra. Kartu su estais šioje tyrimo srityje esame „pirmūnai“.
Apskritai EBPO atliktas tyrimas atskleidė, kad visose šalyse žmonės iš esmės nepatenkinti esama socialine apsaugos sistema. Dauguma apklaustųjų mano, kad vyriausybės nesuteikia jiems tinkamos apsaugos ligos, negalios, darbo praradimo, išėjimo į pensiją atvejais. Reiktų pasakyti, kad apklausoje dalyvavo Vokietijos, Danijos, Prancūzijos, Italijos ir kitų išsivysčiusių pasaulio valstybių gyventojai.
EBPO narės (organizacija dar vadinama turtingiausių pasaulio valstybių klubu) turi vienas iš pažangiausių socialinių apsaugos sistemų pasaulyje. Tačiau akivaizdu, kad šios sistemos jau nebesugeba patenkinti daugumos žmonių lūkesčių ir poreikių. Ten, kur didėja atskirtis, nemažėja skurdas, nebeužtenka vien tradicinių, klasikinių metodų ar tik kosmetinių bandymų spręsti problemas.
Nenuostabu, kad 2017-ųjų pabaigoje Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija sutarė dėl Europos socialinių teisių ramsčio. Pagaliau atkreiptas dėmesys į socialinio teisingumo svarbą visos bendrijos mastu. Esu tikra, kad ES ateitis priklausys nuo to, kaip visoje bendrijoje ir kiekvienoje jos valstybėje narėje bus efektyviai (ir greitai) įgyvendinti socialinio teisingumo principai.
Lietuvai „sidabrinė banga“ visa jėga turėtų smogti jau po 3 metų.
Terminu „sidabrinė banga“ pasaulyje vadinamas spartus pagyvenusių žmonių gausėjimas. Lietuvai „sidabrinė banga“ visa jėga turėtų smogti jau po 3 metų. Darbo rinkos tyrimų instituto vadovo profesoriaus Boguslavo Gruževskio teigimu, 2022-2026 metais į pensiją išeis apie 210 tūkst. gyventojų, o naujai į darbo rinką ateis vos 100 tūkst. darbuotojų. Taigi žmonių, mokančių mokesčius, žymiai sumažės, gaunančių pensijas – padaugės. Ir toks procesas tęsis dešimt metų. Tai reiškia, kad neišvengiamai didės spaudimas nacionaliniam biudžetui, „Sodrai“, socialinės ir sveikatos apsaugos sistemoms.
Kaip Lietuva ruošiasi šiai „sidabrinei bangai“? Juolab kad Lietuva pensijoms skiria beveik perpus mažesnę BVP dalį nei ES vidurkis. Ir ši dalis mažėja jau nuo 2009 m.
Pažeidžiamas pagrindinis valstybinio socialinio draudimo principas – solidarumas.
Lietuva, valdančiųjų rankomis, įveda „Sodros“ lubas. Tai yra sumažina mokesčius labai didelius atlyginimus gaunantiems asmenims. Taip pažeidžiamas pagrindinis valstybinio socialinio draudimo principas – solidarumas: moka visi, o daugiau uždirbantieji labiau prisideda prie visuomenės socialinio saugumo.
Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija klausė Lietuvos gyventojų: „Ar valstybė turi labiau apmokestinti turtinguosius, kad padėtų sunkiai gyvenantiems žmonėms?“. Du trečdaliai apklaustųjų atsakė teigiamai. Vokietijoje, Portugalijoje, Graikijoje ir Slovėnijoje teigiamai atsakiusiųjų dalis siekia net 75 proc. ir daugiau.
Kol kas mokesčių privilegijos Lietuvoje yra svarbiau už solidarumą.
Europos Komisija šiemet vėl konstatavo: Lietuvos ekonomika auga, didėja atlyginimai, bet yra kritinė padėtis dėl pajamų nelygybės, skurdo ir socialinės atskirties, o mokesčių sistema šių problemų nesprendžia. Kitaip tariant, Lietuvai aiškiai sufleruojama: įveskite realius progresinius mokesčius, naikinkite privilegijas, sąžiningiau apmokestinkite visas pajamas.
Deja, Lietuvoje situacija nekeičiama. Ir toliau yra ūkinių veiklų ir asmenų, kuriems galioja dešimtys privilegijų nemokėti mokesčių. Pajamos skaičiuojamos milijonais, o gyventojų pajamų mokesčio eilutėje – užtikrintas nulis.
Negali būti? Deja, taip yra.
Dar 2017 m. pabaigoje Seime vyko konferencija dėl kylančios „sidabrinės bangos“. Visuomeninių organizacijų atstovai, mokslininkai, medikai, ekonomistai perspėjo Vyriausybę ir prašė nedelsiant formuoti Lietuvoje ilgalaikę, lanksčią visuomenės prisitaikymo prie demografinių pokyčių strategiją: imtis koordinuotų priemonių dėl sveikatos, socialinių paslaugų plėtros ir stiprinimo, dėl didesnių galimybių senjorams likti darbo rinkoje.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos valdžios vyrai džiūgavo: Pasaulio banko reitinge Lietuva pakilo į 14 vietą tarp geriausias verslo sąlygas turinčių pasaulio valstybių. Prisipažinsiu, džiaugiausi ir aš: valstybės investicinio patrauklumo didinimas yra labai svarbu, sprendžiant socialinius, demografinius iššūkius. Prisipažinsiu ir tai, kad būčiau dar labiau apsidžiaugusi, jei Lietuva pasaulyje būtų tarp geriausiųjų, užtikrinant palankią aplinką šeimoms ir garbingą senatvę senjorams.
Kol kas skurdo lygis ir nelygybė Lietuvoje yra vieni aukščiausių ES.
Kol kas mokesčių privilegijos Lietuvoje yra svarbiau už solidarumą.
Kai smogs „sidabrinė banga“, bus per vėlu vaidinti gelbėtojus ir didvyrius: kosmetiniai sprendimai ir kompresai nebepadės.
