Apleisti, ignoruojami, net pavojingomis sąlygomis gyvenantys vaikai – skaudi mūsų visuomenės problema, kurios, deja, niekaip nepajėgiame išspręsti. Kaip rodo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo metinė apžvalga, su skurdo rizika Lietuvoje vis dar susiduria kas penktas vaikas iki 18 metų.
Tad reikia pripažinti – darome nepakankamai, kad visi Lietuvos vaikai būtų prižiūrimi ir augtų saugiai. Didelė dalis vaikų Lietuvoje vis dar susiduria su skurdu, smurtu, alkiu ir kitomis negandomis.
Prieš kurį laiką Europos Parlamentas aptarė europinės Vaiko garantijos įgyvendinimą. Šios garantijos tikslas – kad nė vienas vaikas Europoje nebūtų paliktas be priežiūros, skurde.
Praėjo dveji metai nuo šios iniciatyvos patvirtinimo. Ko mes, kaip valstybė, dar nepadarėme ir ką reikia padaryti, kad nenukentėtų vaikai? Kad šiandien ir ateityje nenukentėtų vaikai valstybės, kurioje labai daug kalbama apie vertybes, kuriamos strategijos ir planai, bet dalis vaikų jau nuo mažų dienų lieka visuomenės paraštėse.
Vaikų garantija – galingas skydas, galintis apsaugoti Europos vaikus nuo socialinių negandų. Ką dar turime nuveikti, kad šis instrumentas taptų dar stipresnis, – apsaugotų kiekvieną vaiką Europoje?
Situacija visoje Europos Sąjungoje
Nė viena Europos Sąjungos (ES) valstybė narė nėra visiškai įveikusi vaikų skurdo ir socialinės atskirties problemos. Dalyje valstybių šios problemos tik gilėja, labdaros organizacijos praneša apie išaugusį socialinėms tarnyboms teikiamų paramos prašymų skaičių.
Kas ketvirtam vaikui ES grėsė skurdas ir socialinė atskirtis. Tokių vaikų ES – 20 milijonų. Daugiau nei penktadaliui ES gyventojų, gyvenančių namų ūkiuose, kuriuose yra išlaikomų vaikų, gresia skurdas arba socialinė atskirtis. O labiausiai kenčia vaikai, kurių tėvų išsilavinimo lygis yra žemas.
Sunkiai besiverčiančių šeimų vaikai mūsų šalyje dažnai gauna ir prastesnį išsilavinimą. Juk jiems būna sunkiau siekti aukštojo mokslo. Pirma, daugelis vaikų iš tokių šeimų yra priversti rinktis ne pačias geriausias mokyklas, nes į labai gerai vertinamas vykdomos atrankos. Antra, vaikams iš nepasiturinčių šeimų sunkiai prieinami ir įvairūs būreliai bei kitos popamokinės veiklos. Galiausiai trečia, kadangi ugdymo kokybė prasta, tokios šeimos neišgali samdyti, pavyzdžiui, korepetitorių. Taip ir sukasi užburtas ratas: laiku neinvestuodami į vaikus, gyvenančius nepasiturinčiose šeimose, mes, kaip valstybė, suvaržome ir jų, ir savo šalies geresnės ateities galimybes.
Vaikų skurdas yra sisteminė problema, galinti nulemti ilgalaikį jaunosios kartos vystymąsi, jos gerovę, išsilavinimą bei sveikatą. Taigi, jeigu šiandien susiduriame su vaikų skurdu, galime daryti prielaidą, kad ir ateityje neišvengsime su skurdu siejamų socialinių problemų. Kitaip tariant, nelygios galimybės jau šiandien sąlygoja ir ateityje sąlygos dar didesnę nelygybę ir atskirtį. Skurdas gimdo tik skurdą, nepriteklius gimdo neviltį.
Tad ką siūlo Europos Parlamentas?
Europos Parlamentas paragino Europos Komisiją ir valstybes stiprinti Vaiko garantijų iniciatyvą, didinti investicijas į vaikus, užtikrinti pasiekiamas ir įperkamas viešąsias paslaugas net atokiausiuose regionuose. Šių iniciatyvų ašis – didesnės investicijos į švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos paslaugas, vaikų sporto ir fizinio lavinimo skatinimas, galimybių lankyti meno, kultūros užsiėmimus sudarymas.
Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad vaikai nebūtų diskriminuojami dėl tėvų finansinės padėties. Pavyzdžiui, reikia daugiau investuoti į aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, užtikrinti galimybes lankyti nemokamus vaikų lopšelius, grindžiamus viešuoju tinklu, ir taip panaikinti diskriminaciją, atsirandančią dėl sunkumų gauti vietą lopšelyje.
Europos Komisija ir valstybes narės raginamos didinti socialinę paramą tėvams, kurie yra bedarbiai arba patiria dirbančiųjų skurdą, užtikrinti dirbantiesiems tokias minimalias pajamas, kurios leistų pabėgti nuo skurdo. Europos Parlamentas taip pat ragina didinti vaikų apsaugą nuo seksualinio smurto. Tokį smurtą Europoje patiria vienas iš penkių vaikų. Vaikai sudaro apie ketvirtadalį prekybos žmonėmis aukų, dauguma iš jų yra mergaitės, kurios tampa seksualinio išnaudojimo aukomis.
ES finansavimas leidžia nacionaliniu lygmeniu investuoti į vaikų skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones. Europos Parlamentas dar kartą paragino skubiai padidinti Vaiko garantijų sistemos finansavimą ir 2021-2027 m. laikotarpiu jai skirti bent 20 milijardų eurų. Pakartotas ir raginimas visoms valstybėms narėms skirti bent 5 proc. savo ESF+ išteklių vaikų skurdui panaikinti.
Pabrėžta, kad tai yra minimali riba ir kad kovai su vaikų skurdu valstybės narės skatinamos panaudoti didesnę ESF+ dalį. Gaila, kad Lietuva neskubėjo pateikti Vaiko garantijos įgyvendinimo plano: esame viena iš paskutinių jį pateikusių ES šalių. Stebina toks mūsų šalies delsimas, nes prarandama galimybė efektyviai ir nedelsiant naudoti ES lėšas vaikams – jų skurdui mažinti, o saugumui – didinti.
Apie europinę Vaiko garantiją
Europinė Vaiko garantija reiškia ne tik nemokamą vaikų priežiūrą, tinkamą mitybą, lygias galimybes mokytis, lankyti būrelius, bet ir jaukų būstą, sąlygas suaugusiems šeimos nariams dirbti ir užsidirbti, derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, slaugyti sergančius artimuosius.
Tai ir investicijos į švietimą ir mokytojus, į socialines paslaugas ir socialinius darbuotojus, tai ir konkreti pagalba auginantiems neįgalius, sergančius vaikus.
Todėl Vaikų garantija – tai ir suaugusiųjų garantijos. Valstybės garantijos tiems, kurie vaikus augina, auklėja, moko, prižiūri, slaugo ir labai dažnai tuo pačiu dar ir dirba keliuose darbuose arba apskritai neturi darbo.
Kalbėti apie vaikų teises ir saugumą reiškia kalbėti apie tėvų ir globėjų nepakankamus atlyginimus, diskriminaciją darbo vietose, per menką valstybės pagalbą. Apie kosmines būsto kainas ir išlaidas vaikų lopšelių, švietimo ar sveikatos priežiūros paslaugoms. Ir ne tik kalbėti, bet ieškoti sprendimų. Jeigu išties norime nutraukti skurdo ir nepritekliaus ciklą visuomenėje, turime į savo vaikus investuoti kur kas daugiau.
