Mano mielieji, pensininkai. Skambūs žodžiai, pažadai, net valdžios pasigyrimai dažnai juk slepia klausimą. Skamba jis ne vieno iš jūsų galvoje kiekvieną mėnesį: kaip išgyvensiu iki kitos pensijos
Pensijos lyg ir didėja, bet tų pinigėlių kaip trūksta, taip trūksta, ar ne?
Sparčiau didinti pensijas – būtina, nes privalu užtikrinti saugią senatvę jums, senjorams. Be to, tai yra mūsų, jaunesniųjų, pareiga ir savo tėvams, ir seneliams.
Tai padaryti įsipareigojome ir Europos Sąjungai (ES), pritardami Europos socialinių teisių ramsčiui. Jame teigiama, kad darbuotojai, išėję į pensiją, turi teisę gauti pensiją, proporcingą jų įmokoms ir užtikrinančią tinkamas pajamas, kurios sudarytų galimybę tenkinti savo poreikius.
Ypač svarbu, kad didėtų moterų pensijos. Jos vis dar mažesnės nei vyrų.
Šie įsipareigojimai Lietuvoje nevykdomi – tai buvo pažymėta ir Europos Komisijos rekomendacijose Lietuvai.
Mūsų šalis, priimdama vienokius ar kitokius sprendimus, bando sumažinti skurdą, pajamų nelygybę. Vis dėlto to nepakanka, kad, pirmiausia, pagyvenusieji žmonės gyventų saugiau, sudurtų galą su galu.
Visada teigiau ir teigiu: Lietuvoje pensijos didinamos per lėtai, pensijos vis dar per mažos.
Pagal senatvės pensijų gavėjų duomenis, daugybė žmonių gauna labai mažas pensijas, pavyzdžiui, 12 proc. (per 73 tūkst.) žmonių gauna mažesnę nei 250 eurų pensiją.
Net 15 proc. (92 tūkst.) žmonių pensijos neperlipa 300 eurų.
36 proc. žmonių pensijos tesiekia 300–400 eurų.
Sparčiau didinti pensijas – būtina, nes privalu užtikrinti saugią senatvę jums, senjorams. Be to, tai yra mūsų, jaunesniųjų, pareiga ir savo tėvams, ir seneliams.
Iš šių pinigų sumokėjus komunalinius mokesčius, tenka skaičiuoti kiekvieną likusį eurą.
Dar blogesnė mūsų šalies pensininkų padėtis, vertinant santykinio skurdo ir socialinės atskirties požiūriu: vyresnių nei 65 metų žmonių, kurie patiria skurdo ir socialinės atskirties riziką, yra net 42 proc. Tai labai daug, o situacija kasmet blogėja.
Jei bendras skurdo ir socialinės atskirties lygis Lietuvoje viršija ES vidurkį 1,3 karto, tai gyventojų virš 65 metų – net 2,3 karto!
Maža to, pagal šį rodiklį Lietuva velkasi ES šalių uodegoje – vos lenkiame Bulgariją ir Latviją. Todėl nedelsiant turime ieškoti būdų ir galimybių, kaip pagerinti šių žmonių gyvenimą.
Pajamų pakeitimo norma, rodanti pensijos dydžio santykį su buvusiu atlyginimu, Lietuvoje tesudaro 40 proc. buvusio atlyginimo, kai ES vidurkis yra 58 proc.
Lietuvoje pensijos tokios mažos, nes joms vis dar skiriama mažiausia bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis. ES šalių BVP vidurkis yra kone 13 proc., Lietuvoje – vos 7 proc. ir esame paskutinėje vietoje iš 27 ES valstybių.
Štai ir lenda ylos iš maišų.
Tad ką daryti, kad pensijos didėtų sparčiau?
Pirmiausia, pensijų didinimas turi tapti viena iš svarbiausių būsimos Vyriausybės užduočių, kurios reikia imtis nedelsiant.
Privalome visiems laikams pamiršti žalingą buvusių vyriausybių praktiką – per krizę sumažinti pensijas ir socialines išmokas. Pensijos privalo ne tik kasmet būti indeksuojamos, bet ir turime užtikrinti pajamų pakeitimo normą, artimą ES šalių vidurkiui.
Visiškai pritariu universalios nacionalinės senatvės pensijos įteisinimui. Tai padėtų apsaugoti nuo skurdo mažiausias pensijas gaunančius senjorus.
Svarbu, kad pensijų didinimo siekiai būtų pagrįsti realiais finansiniais resursais, kuriuos, pirmiausia, turėtų užtikrinti aukštas užimtumo lygis ir produktyvus darbas.
Į darbo rinką reikia įtraukti daugiau ekonomiškai neaktyvių vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų ir kt. Tai labai svarbu mūsų sparčiai senėjančioje visuomenėje.
Pirmiausia, pensijų didinimas turi tapti viena iš svarbiausių būsimos Vyriausybės užduočių, kurios reikia imtis nedelsiant.
Nevalia ilginti pensinio amžiaus, bet reikia nevaryti iš darbo vyresnio amžiaus žmonių. Atvirkščiai, būtina sudaryti jiems paskatas dirbti. O darbdaviams – mokestines ir kitokias paskatas išlaikyti ir įdarbinti senjorus.
Palankesnės galimybės derinti darbą ir įsipareigojimus šeimai padėtų daugeliui moterų aktyviau dalyvauti darbo rinkoje ir sumažintų jų pensijų atotrūkį nuo vyrų.
Kova su mokesčiu vengimu – svarbus mūsų biudžeto rezervas. O kas paprastam žmogui iš tos kovos su „šešėliu“? Nelegalios pajamos arba dienpinigiai vietoje atlyginimo negarantuos žmonėms tinkamos pensijos.
Kita vertus, mokestinės privilegijos ir mokesčių išimtys, kurių yra akivaizdžiai per daug, silpnina mūsų valstybę, bet stiprina saujelę privilegijuotųjų.
Silpnoje, neteisingoje valstybėje pensijos niekada nebus didelės.
Skolintis milijardus ir juos dalyti prieš rinkimus – ne išeitis. Laikinas sprendimas.
Svarbu ir tai, kad būtų daugiau aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų, kurios generuoja ir didesnes įmokas į socialinio draudimo fondą.
Būdami pigios darbo jėgos šalimi, nesugebėsime užtikrinti orų gyvenimą garantuojančių pensijų.
Taip pat būtina plėtoti profesinių sąjungų veiklą ir skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio. Tai galėtų lemti spartesnį darbo užmokesčio augimą ir sudarytų galimybes sparčiau indeksuoti pensijas.
Būtina parengti veiksmingą nacionalinę skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimo strategiją, kuri būtų remiama ES biudžeto lėšomis. Ja reikia siekti, kad investicijų į socialinę apsaugą ir pensijas dalis nuo BVP, skurdo ir socialinės atskirties, pajamų nelygybės rodikliai sparčiai artėtų prie ES vidurkio.
