Šiandien vyksta globalinis karas su nematomu, greitu ir klastingu virusu COVID-19. Tai iššūkis visai žmonijai, bet pirmiausia – valstybių lyderiams.
Kiekviename kare reikia vadų – drąsių, išmintingų strategų, gebančių matyti ne tik tai, kas vyksta dabar, bet ir turėti manevrų arsenalą, greitai reaguoti.
Apie virusų kilmę ir jų galimą poveikį civilizacijai kalbėta jau seniai, tačiau ekonomikos augimo euforijos apakinti pasaulio lyderiai tų prognozių nelaikė rimtomis arba tiesiog nenorėjo girdėti.
COVID-19 reikalauja žaibiškų sprendimų. Mikroskopinis tvarinys, kurio kai kurie mokslininkai net nelaiko gyvybės forma, savo aštriomis karūnomis tikrina politinius lyderius, valstybių elitą, drebina pasaulinės ekonomikos pamatus, griauna visuotinės gerovės iliuziją.
Biurokratinis mentalitetas – štai kas mus žlugdo! Trypčiojimas vietoje, veiklos imitavimas, orientavimasis į procesą, o ne į rezultatą. Galiausiai – lyderystės problema.
Krizės akivaizdoje skirtingai elgiasi valstybės ir jų vadovai. Komunistinė Kinija ėmėsi griežtų policinių priemonių ir jau pasiekė pastebimų rezultatų, valdant situaciją. Nors Indija laikoma demokratine, bet ir ten policininkai lazdomis talžo karantino nesilaikančių piliečių kinkas.
Apie tai, kokia iš tiesų situacija Rusijoje ir Baltarusijoje, galima tik spėlioti. Matome tik, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas velkasi apsauginį kostiumą ir eina lankyti sergančiųjų koronavirusu. Drąsa – viena svarbiausių lyderio savybių. Tačiau vien jos nepakanka.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas irgi demonstruoja rūpestį savo šalies piliečiais, iš turtingo biudžeto dalindamas pinigines išmokas. Vis dėlto svajonių šalies situacija šiandien dramatiška: JAV pagal užsikrėtusiųjų skaičių ryškiai įsiveržė į priekį.
Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje skamba gedulo maršai. Sudrebėjo kruopščiai kurti Europos pamatai – akimirksniu nebeliko Šengeno zonos. Liberalumo, atviros visuomenės idėjoms lieka vis mažiau vietos. Traukiasi rinkos. Stoja pramonė, žlunga verslai, auga nedarbas.
Žiniasklaidoje galima įžvelgti masinės psichozės požymių, kai kuriuose verslo sektoriuose – panikos.
Bene vienintelė Švedija nepuolė uždarinėti parduotuvių, mokyklų, kavinių ir net klubų. Šios šalies vadovai leidžia kvėpuoti verslui, nes galvoja ne tik apie šią akimirką, bet ir modeliuoja ateitį.
Pietų Korėjos, Singapūro, Taivano vadovai mėgina derinti demokratiją, drausmę, piliečių sąmoningumą ir, regis, jiems neblogai sekasi.
O štai Lietuvos „generolai“ karą su COVID-19 pradėjo paskelbdami, kad esame geriausiai pasiruošę Europoje. Šūkis įkvepiantis, bet jokios žvalgybos, jokio veiksmų plano! Ir kaip galima buvo matyti mūšio lauką, jei valstybė neturėjo reagentų, beveik nevyko tyrimai? Apsaugos priemonių – irgi ne kažin kiek. Jų gyvybiškai trūko net medikams. Žmonės puolė siūti apsauginius kostiumus, kaukes, kas kaip išmano: vieni iš paprastos drobės, kiti iš įklotų.
Ekstremalios situacijos operacijos valdymo centro vadai vieną dieną seka Italijos pavyzdžiu, kitą dieną jau bando mėgdžioti Pietų Korėją. Karštligiškai kaitaliojamos karantino taisyklės.
Panašu, kad visą mėnesį gaudėme juodą katę tamsiame kambaryje. Taip galima tik prasiskelti galvą.
Absurdiškas sprendimas – tampyti po viešbučius ir bendrabučius atvykėlius iš svetur, taip didinant užkrato galimybes. Kaimynai lenkai greitai sukūrė programėlę, leidžiančią kontroliuoti saviizoliacijoje esančius asmenis. O mes? Bendraujame raštais per DVS. Savivaldybių vadovai po keletą valandų per dieną rymo VRM inicijuojamose vaizdo konferencijose, nors jose dažniausiai nieko nesprendžiama. Užtat dirba išmaniai, nuotoliniu būdu!
Perkame apsaugos priemonių ir reagentų iš Kinijos, kai mūsų verslininkai atkakliai siūlė šiuos produktus gaminti greičiau, geriau ir pigiau. Negalima ir taškas! Neleidžia teisės aktai, reikia konkursų.
Biurokratinis mentalitetas – štai kas mus žlugdo! Trypčiojimas vietoje, veiklos imitavimas, orientavimasis į procesą, o ne į rezultatą. Galiausiai – lyderystės problema.
Kalbėti dešimt kartų per dieną per televizijas dar nereiškia lyderystės. Tikras lyderis yra ne tas, kuris nori būti priekyje, o tas, kuris mato, kas yra priešaky.
Kinai didžiuojasi maždaug prieš 2,5 tūkst. metų kelių autorių parašyta knyga „Karo menas“, kurioje išdėstytos vadovavimo strategijos paslaptys. Knygoje kalbama apie devynis mūšio laukus, įvardijamos svarbiausios lyderio savybės: išmintis, drąsa, lankstumas, įžvalgumas, staigumas, greitis, gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Šios taisyklės galioja ne tik kare ar politikoje, bet ir versle, kitose gyvenimo srityse.
Šiandien mūsų akys krypsta į lyderius: stebime jų veiksmus, kritikuojame poelgius, sunkiai atleidžiame klaidas. Jiems sunku, nes atsakomybė didžiulė. Tačiau jų mums verkiant reikia.
Šiandien į mūšio lauką pirmiausiai turi stoti politikai, dvasiniai lyderiai, medikai, mokslininkai, verslininkai. Pagaliau – kiekvienas iš mūsų. Nes nugalėti pavieniui neįmanoma.
