Ir iki etatinio mokytojų darbo užmokesčio įvedimo mūsų rajono mokytojų darbo užmokesčio vidurkis buvo pats didžiausias Lietuvoje. Taip atsitiko dėl to, kad jau prieš keletą metų didelį dėmesį skyrėme mokyklų tinklo optimizavimui, buvo uždarytos nedidelės kaimo mokyklos, nebebuvo likę itin mažų klasių. Jeigu kaimo mokykloje yra tik 30 mokinių, tai ta mokykla labiau atlieka socialinę funkciją, o ne švietimo… Socialines problemas spręskime tai sričiai skirtais pinigais, o švietimui skiriami pinigai turi atitekti mokytojų atlyginimams ir ugdymo kokybei.
Etatinio įvedimas ne tiek padidino atlyginimus, kiek labiau atrišo rankas mokyklų vadovams sudėlioti sąžiningą ir teisingą atlygį mokytojams. Tai matau kaip vieną didžiausių etatinio pliusų. Nesu socialistinės lygiavos šalininkas. Kas daug dirba, tas turi ir daug uždirbti. O kas šiaip sau – tai atlyginimas irgi šiaip sau.
Darbo užmokesčio garantas – pilnos mokyklos
Dabar mokyklų vadovai gali skatinti mokytojus, skirdami jiems valandas iš trijų vienodai apmokamų dalių. Prioritetas, žinoma, lietuvių kalba, matematika ir kiti dalykai, kurių mokytojai ypač daug ruošiasi pamokoms, ieško ir taiko inovatyvius ugdymo metodus. Mokyklų vadovai laisvi sudaryti didesnį krūvį gerai dirbantiems mokytojams ir skirti priedą už darbų sudėtingumą. Pripažinkime, kad ne visi juk vienodai darbus dirbame, ar tai būtų mokytojai, ar merai…
Biudžetą mokykloms paskirstėme vasarį, pabrėžiu, kad nuo rugsėjo naujas finansinis laikotarpis neprasidėjo, tik skirta papildomų pinigų. Akmenės rajono švietimo įstaigoms iš viso paskirstyta maždaug 90 tūkst. eurų. Tad jos turėjo prisitaikyti prie naujos tvarkos su jau skirtu biudžetu, atsižvelgdamos ir į padidėjimą nuo rugsėjo. Įvertinę lėšų persiskirstymą nuo mokslo metų pradžios, turėsim išlyginti netolygumus tarp mokyklų.
Ruošiantis etatinio įvedimui labai gerai buvo matyti, kad tie mokyklų vadovai, kurie gilinosi į naują tvarką, stengėsi, tie susitvarkė viską gerai ir laiku. O kiti laukė ir tikėjosi, kad viską turi „nuleisti“ iš aukščiau. Kurie nuėjo lengviausiu keliu – pakėlė koeficientus iki maksimumo, pasidarė daug mažų klasių, dabar informuoja savivaldybę, kad trūksta pinigų, dėl to esą kalta etatinio apmokėjimo sistema. Bet jeigu mokykloje sumažėjo mokinių, ištirpo beveik 3 klasės, tai mokykla vis tiek gaus mažiau pinigų, kad ir kokia apmokėjimo sistema būtų. Visada sakau, kad darbo užmokesčio garantas yra vaikų pilnos mokyklos.
Dar tik pirmas mėnuo, renkame duomenis, analizuojame. Bet jeigu gimnazijoje, tarkime, yra 300 vaikų ir 4 anglų kalbos mokytojai, tai natūralu, kad visi mokytojai negaus didelio atlyginimo. Gal tokioje mokykloje užtektų dviejų anglistų, kurie gautų apie 1000 eurų? Bet dėl tokių atvejų irgi kaltas ne etatinis apmokėjimas.
Dar liko neišspręstų situacijų dėl neformaliojo švietimo įstaigų
Etatinio įvedimo procesas buvo skubotas, ruošėmės vasarą, kai ir mokyklų direktoriai, ir mokytojai, ir buhalteriai atostogavo. Tad sąmyšio šiek tiek buvo. Bet tai yra naujovė, o, susidūrus su kiekviena naujove, nesusipratimai dažnai kyla dėl nežinojimo. Manau, iki Naujųjų metų viskas susitvarkys.
Daugiau klausimų kyla neformaliojo ugdymo įstaigose. Savivaldybė, kaip steigėja, neformaliojo švietimo srityje laisvės turi ne per daugiausia. Manau, kad savivaldybei turi būti suteikta daugiau teisių, ji pati turėtų nustatyti, kaip bus apmokama neformaliojo vaikų švietimo mokytojams, turi turėti galių reguliuoti ugdymo procesą, įtraukdama, pvz., nevyriausybines organizacijas, ir pan. Dabar ši sritis labai griežtai reglamentuota, mes nerandame muzikos mokytojų, trenerių. Kodėl muzikos mokykloje būtinai turi dirbti pedagogai, dėl ko geras muzikantas negali būti mokytoju?
Kalbant dar apie etatinį, mane stebina kai kurių mokytojų profsąjungos nusiteikimas. Jeigu kažkas dar ne visai tobulai padaryta etatinio sistemoje, tai turėtume pataisyti, kad būtų geriau, tvarkingiau, ir visi kartu dirbdami pasiektume rezultatų, nenumesdami visos atsakomybės ministerijai. Jeigu kritikuojame, tai ką siūlome, kad būtų geriau?
Autorių galite sekti 
