Mieli bičiuliai ir bičiulės,
prasidėjus partijos pirmininko rinkimų kampanijai, mane, kaip kandidatą, iškėlė Akmenės skyrius. Skyriaus pasitikėjimas, noras, kad būtų išgirstas regionų žodis, pamatytos paprastų žmonių problemos ir vargai, tikėjimas skaidria politika, paskatino sutikti ir pradėti rinkimų kampaniją.
Prisipažinsiu, pradžioje net kiek nustebau sulaukęs palankaus politologų požiūrio bei vertinimo. Taip pat buvo ypač malonu išgirsti bičiulių, iš įvairių LSDP skyrių, palaikymą ir paraginimą bei padrąsinimą dalyvauti šiuose rinkimuose. Esu Jums visiems be galo dėkingas už tuos gražius žodžius ir įkvėpimą.
Rengdamas savo rinkimų programą, ruošdamasis debatams ir dalyvaudamas juose, stengiausi aiškiai išsakyti, kokia, mano galva, turėtų būti tikroji, kairioji, socialiai atsakinga politika: privalome pagaliau užtikrinti progresyvius mokesčius, priklausančius nuo visų pajamų, įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį (išskyrus pirmąjį būstą), suformuoti regresines žemės ūkio išmokas pagal valdomus žemės plotus bei numatyti išmokų dydžių „lubas“ ir daugelį kitų kairiųjų idėjų.
Savo idėjiniu požiūriu visada buvau absoliutus socialdemokratas: nuo pirštų galiukų iki pat kaulų smegenų. Visada maniau, kad politika – tai komandinis darbas ir organizacijos bendri siekiai visada privalo būti aukščiau asmeninių. O savanaudiškos ambicijos, savimeilė, paremta asmeniniais troškimais, politikoje toli nenuveda.
Apsisprendžiau nebedalyvauti partijos pirmininko rinkimuose.
Kodėl apsisprendžiau trauktis?
- Tokį sprendimą, vieną sunkiausių mano politinėje veikloje, priėmiau vadovaudamasis racija ir logika. Manau, įvertinus pandeminį laikotarpį, riziką, rinkimų organizavimo aplinkybes ir ypatybes, saugojant mūsų visų sveikatą, taupant laiką ir partijos piniginius bei žmogiškuosius išteklius, būtų teisinga, kad partijos pirmininkas būtų išrinktas dar pirmajame ture. Taigi nė kiek neabejoju, kad priimtas sprendimas yra teisingas. Be to, trauktis iš rinkimų kampanijos paskatino ir kitos, kur kas svarbesnės priežastys.
- Partijos pirmininko rinkimų turą pradėjome keturiese. Buvome labai skirtingi kandidatai: savo patirtimi, matymu bei mąstymu, pasisakymais, mintimis bei lūkesčiais sudominę ne tik rinkėjus, mūsų bičiulius, bet ir žiniasklaidos atstovus. Deja, bet pasitraukus vienam dalyviui – Liutaurui Gudžinskui, remiant vieną iš kandidatų, rinkimai tapo nebe lygiaverčiai.
- Šioje rinkimų kampanijoje buvo nemalonu matyti kai kurių mūsų bičiulių negebėjimą išlaikyti korektiškos politinės laikysenos, paremtos senomis Vakarų demokratijos – pagarbos ir politinės kultūros – principais. Manau, tai yra pagrindų pagrindas. Negebant laikytis pagrindinių socialdemokratijos principų – laisvės, lygybės, brolybės ir teisingumo – savo organizacijos viduje, jos praktiškai neįmanoma ištransliuoti ir į išorę, kad ir kaip bebūtų stengiamasi. Mažų mažiausiai keista, kad partijai gyvuojant jau 125 metus, mes vis dar neišmokome būti visada „UŽ“. Ir jeigu tas „UŽ“ būna kiek kitoks, nereiškia, kad tai yra „PRIEŠ“. Deja, vyraujant įsigalėjusiai nuostatai, jei nesi „UŽ“ – tai esi „PRIEŠ“, pasitikėjimo ir palaikymo tarp bičiulių vis mąžta.
- Dar vienas, labai keistas dalykas – nuolatiniai klausimai apie asmeninį požiūrį į LGBT bendruomenės narius ir vertinimas pagal pateiktus atsakymus. Tiesą pasakius, įdomus kandidatų vertinimo kriterijus. Deja, dalyvaujant rinkimuose, be gerų žodžių ir palaikymo, teko sulaukti įvairių ir neigiamų epitetų („ruskis“, „kolaboranto palikuonis“, „kaimo išsišokėlis“, „periferijos politikėlis“ ir t.t.). Tai apie kokį tolerancijos lygį mes kalbame? Ar tolerancija sietina tik su Stambulo konvencijos pripažinimu ir įteisinimu? Jei jau kalbame minėta tema, tuomet kalbėkime apie visų teises ir galimybes. Tik norisi paklausti, ar Lietuvoje kitų aktualijų, probleminių sričių nebėra? Kodėl niekas neklausia apie nedarbo problemą ir galimus jos sprendimo būdus, socialinių garantijų dirbantiesiems stoką, socialinę atkirtį regionuose, prastą situaciją švietimo sektoriuje, smurto artimoje aplinkoje mastus ir pan.?
Būtų galima dar tęsti savo apsisprendimo pasitraukti iš partijos pirmininko rinkimų kampanijos argumentaciją, tačiau šią veiklą ir vertinimus paliksiu tiek politologams, tiek sąmokslų mylėtojams.
Norėčiau tik akcentuoti, kad bičiuliai, pasirinkdami būsimą partijos vedlį, vadovautųsi visuma ir ateities perspektyvomis. Pagrindinis dviejų metų pirmininkavimo tikslas bus tinkamai pasirengti savivaldos rinkimams ir tuomet džiaugtis rezultatais. Manau, vienas stipriausių kriterijų turėtų būti tai, kuris iš likusių kandidatų gebės suburti stiprią, turinčią sėkmingą patirtį, ne vienus savivaldos rinkimus laimėjusią komandą. Tokia komanda galėtų teikti puikią metodinę ir strateginę pagalbą artėjančiose, nelengvose politinėse kovose.
Kadangi Liutauras išsakė aiškų savo palaikymą Vilijai, būtų logiška ir teisinga, išsakyti ir man savo nuomonę: aš remsiu ir palaikysiu Juozą Oleką. Esu pakviestas būti Juozo komandos nariu, tad tikiu, kad mano asmeninė patirtis, gebėjimai, pastebėjimai bei siūlymai galėtų padėti partijai atsitiesti, atgauti žmonių tikėjimą ir pasitikėjimą.
Kažkas debatuose klausė, kaip bandysite prikelti partiją? Atsakiau, kad pats geriausias pavyzdys – mūsų komandos Akmenės kraštui konkretūs darbai: sugebėjome prikelti Akmenės kraštą iš dugno, sugebėsime susitelkę prikelti ir partiją. Tikiu tuo, kad ir vėl būsime socialiai atsakinga, besirūpinanti žmonėmis, jų gerove, partija. Svarbiausia – tikime patys tuo, ką darome ir dėl ko tai darome. Taigi kviečiu ir tuos, kurie tikėjo manimi ir norėjo balsuoti už mane, palaikyti Juozą, nes:
- Juozo kandidatūra stipresnė vienijant susiskaldžiusią partiją: jo asmenybė, tolerantiškumas, draugiškumas sumažintų susiskaldymą šiame kartų kaitos laikotarpyje ir suburtų partijos bičiulius.
- Juozas buvo vienas pirmųjų socialdemokratų partijos atkūrimo iniciatorių, drauge su a. a. K. Antanavičiumi, V. P. Andriukaičiu, A. Sakalu ir kitais mūsų partijos autoritetais. Paskutiniuose ES Parlamento, Prezidento ir Seimo rinkimuose buvo vienas aktyviausių rinkimų kampanijų dalyvių. Visada, ne tik rinkimų metu, stengiasi palaikyti nuolatinį ryšį su skyriais, juos lanko, bendrauja.
- Juozas yra aiškiai įvardinęs savo komandą ir pirmojo pavaduotojo kandidatūrą – Mindaugą Sinkevičių, kaip savo dešiniąją ranką, ateinančiam dviejų metų laikotarpiui. Taigi partijos bičiuliai puikiai žino, ką rinkti, kas jų laukia. Nėra jokių slaptų, pokiliminių susitarimų. Be to, per tokį trumpą laikotarpį, kuomet Mindaugas yra laikinasis pirmininkas, mūsų partijos reitingai kyla, taip pat kaip ir kyla palankiai vertinamo, būsimos Juozo komandos nario reitingai: Politikų reitingų lenktynėse – netikėtai ryškus socialdemokrato spurtas (lrytas.lt)
Brangūs bičiuliai, dar kartą noriu padėkoti visiems, palaikiusiems mane ir drąsinusiems eiti šiuo sunkiu keliu, Akmenės skyriaus bendražygiams, iškėlusiems mano kandidatūrą. Tuo pačiu noriu visų, tikėjusių manimi, palaikiusių mane šiuose rinkimuose, siejusių mano asmenybę su galimu partijos pakilimu, atsiprašyti, kadangi priėmus sprendimą trauktis, Jums teks keisti savo apsisprendimą dėl kandidatūros palaikymo. Mano nuomonę jau žinote.
Sėkmės!
Vitalijus Mitrofanovas
