Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narį Liną Jonauską papiktino Vyriausybės nutarimas siūlyti Seimui nepritarti jo kartu su Dovile Šakaliene registruotoms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis Seimo nariai siekė sugriežtinti atsakomybę už neteisėtai sunaikinamus miestų želdinius.
L. Jonausko manymu, Vyriausybė šiandien diskredituoja savo programos nuostatas, su kuriomis atėjo dirbti į valdžią.
„Vyriausybė greitai pamiršo, kad į valdžią atėjo dirbti su programa, kurioje įrašyti planai miestuose didinti želdinių plotus. Šiandien įmonės, be leidimų išpjovusios miesto medžius, kurie trukdo nekilnojamojo turto statyboms, atsiperka keliasdešimties eurų bauda, o Vyriausybė atmeta siūlymus didinti baudas. Manau, kad taip Vyriausybė ne tik diskredituoja savo įsipareigojimus, išdėstytus savo programoje, bet ir užsiima „žaliuoju smegenų plovimu“, – teigia L. Jonauskas.
Pasak L. Jonausko, Vyriausybė vietoje konstruktyvaus darbo ir bandymo ieškoti sprendimų, kaip apsaugoti miestų želdinius nuo jų neteisėto naikinimo, užsiima savireklama.
„Vyriausybė turėtų ne atmetinėti įstatymų pataisas, skirtas apsaugoti naikinamus miestų želdinius, kurių praradimas atsiliepia ne tik miesto taršai, bet ir gyventojų sveikatai, o sėsti prie stato ir bendrai ieškoti kompromisų. Vietoje to Vyriausybė užsiima savireklama, kuri menkavertėmis iniciatyvomis bando formuoti nuomonę, kad kažką naudingo daro dėl miestų oro kokybės. Vienas iš geriausių „žaliojo smegenų plovimo“ pavyzdžių – Aplinkos ministerijos planai augalais vertikaliai apželdinti Vilniuje A. Jakšto gatvėje esančio jos pastato pagrindinį fasadą, taip, neva, prisidedant prie automobilių išskiriamo anglies dvideginio neutralizavimo“, – sako L. Jonauskas.
L. Jonauskas mano, kad želdinių nykimo problema miestuose yra itin svarbi, o griežtesnė jų apsauga bei baudų diferencijavimas pagal sunaikinamų ar sužalojamų želdinių skaičių – būtini.
„Aplinkos ministerija mano, kad nereikia diferencijuoti baudų pagal sunaikinamų ar sužalojamų želdinių skaičių. Man tikrai nesuprantami ministerijos argumentai. Ar ministerijai atrodo, kad galima būtų skirti tokią pat baudą asmeniui ar įmonei, kuri neteisėtai nupjauna vieną medį ir tam, kuris išpjauna dalį Vingio parko? Galbūt reikėtų papildomai įvertinti ir saugomų želdynų atkuriamąją vertę, tačiau baudos dydis turėtų priklausyti ir nuo padarytos žalos mąsto“, – teigia L. Jonauskas.
Seimo nariai L. Jonauskas kartu su D. Šakaliene siūlo, kad sunaikinus ar sužalojus ne daugiau kaip 10 saugotinų želdinių baudos siektų nuo 300 iki 1,5 tūkst. eurų (už pakartotiną nusižengimą – 560-2,5 tūkst. eurų), jei būtų sunaikinta ar sužalota nuo 10 iki 25 želdinių, bauda siektų 560-2,5 tūkst. eurų (1,4-4 tūkst. eurų), o žala būtų padaryta daugiau nei 25 želdinių – 1,4-4 tūkst. eurų (2,7-6 tūkst. eurų).
Šiuo metu baudos už želdinių sunaikinimą ar sužalojimą siekia 60-200 eurų žmonėms, o įmonių vadovams – 80-300 eurų.
