Viename iš savo gausių pasisakymų JAV prezidentas Donaldas Trumpas, neseniai aiškindamas žiniasklaidai apie JAV karių pasitraukimo iš Sirijos priežastis, tiesiai pareiškė, kad JAV daugiau nenori būti pasaulio policininkė. Jis sakė, kad JAV yra įsipareigojusi devynioms dešimtims valstybių visame pasaulyje ir daugelis iš jų dėl to nejaučia Amerikai didesnės pagarbos.
Žinant, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne retai keičia savo nuomonę, vargu bau, ar reikėtų jo žodžius priimti už gryną pinigą. Nors kita vertus, prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą yra pabrėžęs savo norą išvesti JAV karius iš ilgalaikių karinių konfliktų, ar tai būtų Afganistanas, ar Sirija, ar Irakas.
Neretai JAV prezidento Donaldo Trumpo skelbiamas noras išvesti savo karius iš konfliktų zonų ar sumažinti jų skaičių yra siejamas su galimu Donaldo Trumpo kandidatavimu antrai kadencijai.
Neretai JAV prezidento Donaldo Trumpo skelbiamas noras išvesti savo karius iš konfliktų zonų ar sumažinti jų skaičių yra siejamas su galimu Donaldo Trumpo kandidatavimu antrai kadencijai. Tačiau pamirštama, kad panašią užsienio politiką vykdė ir kiti JAV prezidentai, pavyzdžiui, demokratų prezidentas Barackas Obama. Jo valdymo metais JAV karinių bazių skaičius užsienyje 2013 m., lyginant su 2007m. sumažėjo nuo 823 iki 576.
Didžiausios JAV karinės pajėgos Europoje yra Vokietijos teritorijoje, išmėtytos po visą šalį. Vokietija po Antrojo pasaulinio karo laikyta pafrontės valstybe, turinčia apginti Vakarų Europą nuo SSRS. Joje buvo dislokuota apie 400 tūkstančių Vakarų šalių karių, iš kurių pusė buvo amerikiečiai. Rusai rytų Vokietijoje, t. y. buvusioje VDR, laikė apie pusę milijono karių ir branduolines raketas.
Pasibaigus Šaltajam karui, išvedus SSRS kariuomenę ir žlugus Sovietų Sąjungai, Vokietijos vaidmuo JAV karinėje strategijoje iš esmės pasikeitė. Vokietijos šaltinių duomenimis, kurie, reikalaujant daliai Bundestago deputatų, buvo paviešinti vokiečių žiniasklaidoje, JAV karių skaičius vokiečių žemėje drastiškai sumažėjo.
Paskutinį dešimtmetį jis sumažėjo daugiau nei dvigubai. „Deutsche Welle”, duomenimis 2006 metais JAV karių Vokietijoje buvo 72 420, o 2019 m. beliko 33 250.
Didžiausia JAV karinė bazė yra Bavarijos žemėje, netoli sienos su Čekija, užimanti 390 kvadratinių kilometrų su 4000 karių ir civilių, šeimos narių. Vokietijoje esančiuose JAV kariniuose miesteliuose net galioja JAV piniginis vienetas – JAV doleris, šalia euro. Vokiečių istorikų duomenimis, Vokietijoje yra apie 5 tūkstančius JAV ir Didžiosios Britanijos branduolinių galvučių. Visa JAV karinių dalinių infrastruktūra yra apmokama iš Vokietijos biudžeto ir kainuoja kelis šimtus milijonų eurų.
JAV kariams paliekant Vakarų Europą, pirmiausia Vokietiją, pafrontės valstybėmis tampa Vidurio Rytų Europos šalys, įskaitant Lietuvą. Didinamos JAV karių pajėgos Lenkijoje – čia ketinama dislokuoti apie penkis tūkstančius karių, rotacijos būdu dislokuojamas JAV karių batalionas Lietuvoje, šalia esančio Vokietijos bataliono.
Pafrontės valstybės karo atveju rizikuoja daugiausiai. Reikia tikėtis, kad karo nebus, o esančios NATO pajėgos atliks atgrasymo funkciją ir padės karo išvengti.
Vykstant prekybiniam karui tarp JAV ir Europos Sąjungos, ryškėja JAV interesas susilpninti ES ekonominę galią ir priversti Europą, ypač Vokietiją daugiau skirti lėšų karinės galios stiprinimui.
Ypač dabar, kai Europos Sąjungą palieka Didžioji Britanija.
Tačiau vokiečiai stengiasi išsaugoti kuo didesnį savarankiškumą NATO rėmuose, ne retai atsisakydami dalyvauti daugelyje NATO ar JAV karinių operacijų.
Žinoma, ji siekia apginti ir savo ekonominius interesus, kurie neretai sutampa su nemažos dalies ES šalių interesais ir yra priešingi JAV ekonominiams interesams.
Akivaizdus pavyzdys – dujotiekis „Nord Stream 2“, kurio Vokietija ir kitos Vakarų Europos šalys neketina atsisakyti. Apie tai pareiškė vokiečių gynybos ministrė A. Kramp-Karrenbauer, lankydamasi Rygoje šių metų spalio pirmoje pusėje. Būdama Vilniuje ji apie tai, atrodo, nekalbėjo, o gal niekas apie tai jos nepaklausė?
Matyt, Latvijos prezidentas buvo drąsesnis, iškėlęs šį klausimą per susitikimą su gynybos ministre.
Britų rašytojas ir žurnalistas Timas Marshalas teigia, kad dabartiniame pasaulyje yra tik trys vietos, iš kurių „gali kilti iššūkis amerikiečių hegemonijai: suvienyta Europa, Rusija ir Kinija“.
Kalbant apie ES karinę galią, nors ir padidinus išlaidas gynybai, ji ir toliau išlieka priklausoma nuo JAV. Europos Sąjunga yra vis mažiau linkusi dalyvauti kariniuose konfliktuose už Europos ribų.
Kita vertus, JAV turėtų būti naudinga Europos sąjungą išlaikyti savo sąjungininke, vykstant ekonominei, politinei ir karinei konkurencijai su Kinija bei Rusija. Dėl tų pačių priežasčių Europos Sąjungai reikalingos Jungtinės Valstijos.
Grįžtant prie JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymo dėl pasaulio policininko, tai rodo, kad JAV formuodama savo geopolitiką galbūt permąsto savo vaidmenį pasaulyje. JAV politikos, karinis bei žiniasklaidos elitas, formuojantis visuomenės nuomonę, kažin ar yra pasirengęs atsisakyti policininko vaidmens pasaulyje.
Nors tokių bandymų būta ir po nepasisekusio karo Vietname, ir po karo Irake, ir vykstant ilgalaikiui karui Afganistane.
