Kai JAV prezidentas D. Trumpas įprastu jam būdu – pasinaudodamas tviteriu, pareiškė, kad JAV išveda apie du tūkstančius savo karių iš Sirijos, daugelis JAV gerbėjų nustebo. Kiti pasipiktino, o treti – apsidžiaugė. Sirijos likimas iš esmės atsidūrė NATO narės Turkijos bei Rusijos ir jos sąjungininko Sirijos prezidento B. al Assado rankose. Žinoma, neabejingas Sirijos įvykiams lieka Iranas bei su jo įtaka kovojantis Izraelis. Su nerimu savo likimo laukia Sirijos kurdai, kuriuos Turkija laiko teroristais.
Prezidentas D. Trumpas, netikėtai apsilankęs Irake ir susitikęs su JAV kariais, tarnaujančiais šiame karštame pasaulio regione, pasiuntė žinią, kad Amerika neketina toliau būti „pasaulio policininku“, ir pridūrė: „Esame pasklidę po visą pasaulį. Esame šalyse, apie kurias dauguma žmonių net nėra girdėję“. Be to, prezidentas pažadėjo išvesti dalį JAV karių iš Afganistano, į kurį gynybos sekretorius J. Mattisas neseniai buvo papildomai nusiuntęs keletą tūkstančių Amerikos kareivių ir palengvinęs kovinių ginklų naudojimą.
JAV prezidento žodžius palydėjo greitas J. Mattiso atsistatydinimas, kuris pačiam prezidentui nebuvo jokia staigmena, nes jo ir gynybos sekretoriaus požiūris į JAV karių buvimą tolimose užsienio karinėse misijose iš pagrindų skiriasi. JAV prezidento pasitikėjimas aukščiausiais generolais nebuvo ir nėra itin aukštas. Jis yra įsitikinęs, kad generolai visada yra už tai, kad finansavimas JAV karinėms pajėgoms būtų didinamas, kaip ir didinamas karių skaičius karo zonose. Karių ir savo visuomenės neklausiama, ar jie ten nori būti ir rizikuoti savo gyvybėmis už ne visada demokratinių režimų išsaugojimą. Panašiai mąsto ir kitų šalių generolai.
Kaip rašo Bobas Woodwardas savo ir lietuviškai išleistoje knygoje „Baimė. Trumpas Baltuosiuose rūmuose“ (angl. „Fear. Trump in the White House“), jis dar prieš prasidedant rinkimų kampanijai labiau kliovėsi ne generolų, o eilinių karių veteranų nuomone apie JAV karus užsienyje ir ypač apie 17 metų trunkantį karą Afganistane.
Dauguma JAV karo veteranų, beje, gausiai parėmusių D. Trumpą rinkimuose bei remiantys jį dabar dėl sienos pasienyje su Meksika statybos, aiškino prezidentui, kad karo Afganistane laimėti neįmanoma. Beje, iš Afganistano JAV kariuomenė buvo išvedama ne vieną kartą, bet vėl į jį sugrįždavo. D. Trumpui gali pavykti ją išvesti ilgam, nes generolai jau nėra jam kliūtis. Jo kietą ranką pajuto ne vienas aukštas kariškis, priverstas atsistatydinti.
Apžvalgininkų nuomone JAV prezidentas D. Trumpas kalbėdamas apie Amerikos karių sugrąžinimą namo, pradeda rinkimų kovą už perrinkimą prezidentu antroje kadencijoje. Jis žino, kad jam bus primenami rinkimų pažadai ir juos jis nori tesėti. Kitaip, antrą kartą jis nebus išrinktas. Tarp tų pažadų buvo ir JAV karių grąžinimas iš karo zonų ir dėmesio sutelkimas ne į užsienio, bet į vidaus politikos reikalus – „America first“.
Daugelis rinkėjų demokratų ir net apie du trečdaliai respublikonų pasisako „už JAV karinių veiksmų užjūryje vengimą“. Tad karių sugrįžimas iš karinių konfliktų zonos daugelio amerikiečių bus sveikinamas ir prezidentas D. Trumpas tai galės priskirti savo nuopelnams.
Lenkų „Polityka“ portalo apžvalgininko Mareko Swierczynskio nuomone, D. Trumpo nusigręžimas nuo sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose gali reikšti naują posūkį siekiant sumažinti JAV karinių dalinių veiksmus tolimuosiuose konfliktuose. Tokia perspektyva nėra džiuginanti nei Europos Sąjungai, nei NATO.
Net yra tikėtina, kad apskritai mažės JAV dėmesys užsienio politikai, o konkrečiai – ir Jungtinėms Tautoms, ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, kurios didele dalimi yra maitinamos iš JAV biudžeto. Taip pat ir NATO, kuriai JAV prezidentas D. Trumpas neturi per daug simpatijų. Kaip jų neturi ir sąjungininkams, nenorintiems rimtai padidinti savo karinius biudžetus ir daugiau pirkti prekių bei žaliavų iš JAV bei sugebėti gintis pačioms.
Amerikai apribojant savo globalų vaidmenį ir sutelkiant dėmesį į šalies vidaus reikalus bei prekybinę naudą, norom nenorom, turės keistis Europos Sąjungos užsienio ir gynybos politika.
Europos Sąjungos armija gali būti neišvengiama, nes, panašu, kad D. Trumpas savo politika privers europiečius ją sukurti ir į ją investuoti. Ir tai neišvengiamai turės pradėti daryti didžiosios ES šalys. Pirmiausia Vokietija, Prancūzija, Italija, po to ar vienu metu ES senbuvės – Nyderlandai, Belgija ir kitos. Joms teks uždavinys sustabdyti galimus karinius konfliktus šiaurės Afrikoje bei Artimuose Rytuose, iš kurių pasitrauks JAV karinės pajėgos. Jei to nepadarys ES šalių pajėgos, tą spragą užpildys Rusija ar Kinija.
Iš ES valstybių, pasitraukus britams, daugiausia kariškai pasirengusi yra Prancūzija, kuri turi apie 200 tūkstančių karių pajėgas, iš kurių apie 30 tūkstančių dalyvauja įvairiose karinėse misijose tiek savo užjūrio teritorijose, tiek kitose šalyse. Ji viena nesugebės pakeisti amerikiečių ir jų stygių galės užpildyti tik tuo atveju, jei ją karinėse operacijose fiziškai parems Vokietija, Didžioji Britanija ir Italija. Galbūt, net Lenkija.
Vokietija, spaudžiama amerikiečių, pamažu didina savo karines pajėgas ir net pateikė savo parlamentui įstatymo pataisas, leisiančias sudaryti kontraktus su kitų ES šalių piliečiais, norinčiais tarnauti Vokietijos kariuomenėje. Vokiečiai tikisi, kad jų karines pajėgas pirmiausia papildys lenkai bei rumunai. Pirmiausiai šių šalių gydytojai ir technologijų specialistai.
Gali būti, kad dalis lietuvių taip pat rinksis tarnybą Vokietijos Bundeswehre, nes už ją bus kur kas dosniau atlyginama nei Lietuvoje ar kitose Vidurio Rytų Europos šalyse. Taip pamažu Vokietijos kariuomenės pagrindu, pasinaudojant samdiniais iš Europos Sąjungos šalių, gali rastis Europos Sąjungos kariuomenė. Žinoma, galimi ir kitokie variantai.
Nors nemaža vokiečių dalis yra nusiteikusi pacifistiškai, bet daug kas Vokietijoje suvokia, kad jų šalis turi prisiimti atsakomybę tiek už savo, tiek už ES saugumą. Apie tai liudija didėjanti kritika vokiečių politikams, kad jie vengia pradėti debatus dėl didesnio šalies saugumo užtikrinimo, pasitraukus amerikiečiams.
Apie tai rašo įtakingas savaitraštis „Der Spiegel“, teigiantis, kad „Europa turi pati užsitikrinti savo saugumą“.
„Pasikliauti NATO kaip anksčiau jau negalima, – rašo savaitraščio komentatorė Ch .Hoffmann. Vykstanti pasaulio sanklodos kaita nebūtinai atves į chaosą, kaip pranašauja kai kurie prezidento D. Trumpo oponentai. Užkirsti kelią chaosui ir nelaimėms bus galima tik tuo atveju, jei suprasime, kad senos pasaulio tvarkos, kurią įtvirtino JAV dominavimas, nesugrąžinsime, o „visi bandymai ją atkurti yra pasmerkti nesėkmei“, – daro išvadą vokiečių „Der Spiegel“ autorė.
Šaltinis 15min.lt
