Įsivaizduokime, kad Lietuva – dešimt žmonių. Maždaug vienas iš jų gyvena labai gerai, du – skurde (vienas iš šių – absoliučiame skurde), trys – kasdien galvoja, kaip sudurti galą su galu. Ar taip gyvensime ir toliau? Neabejoju, kad gali būti kitaip ir tikiu, kad visa tai pakeisti Lietuva gali jau dabar.
„Nėra teisybės“, – štai ką kasdien girdžiu bendraudamas su Lietuvos žmonėmis. Didelę dalį Lietuvos visuomenės kankina ekonominės baimės: žmonės nerimauja dėl mažų atlyginimų ir pensijų, dėl didėjančių kainų, juos kamuoja netikrumo jausmas dėl ateities. Nesaugūs jaučiasi tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės.
Kodėl?
Didžioji problema – nusistovėjęs mąstymas, kad svarbi tik rinka ir pliki skaičiai. BVP augimas svarbus, bet kas iš jo, jei daugelis to nejaučia? Tikrieji šalies rodikliai – žmonių sveikatos būklė, jų gyvenimo kokybė ir socialinio saugumo lygis.
Vertindami gerovę, mes negalime skaičiuoti vien BVP. Taip, jis rodo bendrą šalies ekonomikos išsivystymo lygį, bet toli gražu neatspindi atskiro žmogaus gyvenimo kokybės ir jo buities pagerėjimo.
Esu įsitikinęs, kad gerovė turi būti prieinama visiems, o ne tik daliai visuomenės.
Neabejoju: Lietuva gali. Ji gali suburti tuos, kurie atsisuks veidu į žmogų. Ji gali padėti atstatyti pasitikėjimą savo valstybe. Ji gali padėti grąžinti žmonėms jų ateitį ir viltį, kad bus kitaip.
Lietuva gali jau dabar būti teisingesnė visiems savo piliečiams. Apie tai ir kalbu savo rinkimų programoje ir siūlau konkrečius sprendimus.
Pirmiausiai reikia pradėti nuo socialinės valstybės kūrimo. Lietuvoje socialinė atskirtis, skurdas, ryški pajamų ir turto nelygybė vis dar yra didžiausias skaudulys, kuris pagaliau turi būti išgydytas.
Turi būti sukurtos visos sąlygos gauti tinkamą darbą ir iš jo išgyventi, gauti nemokamą gydymą, kokybišką išsilavinimą ir orią pensiją senatvėje. Taip pat būtina peržiūrėti mokesčių sistemą, kad ji taptų teisingesnė ir mažinanti nelygybę.
Lietuvoje turi būti gerbiamos kiekvieno piliečio teisės, o valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms. Teisės viršenybė, teisėsaugos skaidrumas ir atsakingi teismai turi tapti demokratinės šalies vizitine kortele.
Turime tapti pažangia valstybe, tausojančia savo nuostabią gamtą ir jos išteklius.
Tautinės kultūros, papročių ir kalbos puoselėjimas bei pagarba visoms tautinėms bendrijoms turi garantuoti tautinį šalies identitetą bei užtikrinti santarvę.
Privalome kurti gerus santykius su kaimynais, ginti taiką, siekti, kad mūsų šalis būtų sparčiai auganti lygiavertė ES ir NATO narė, atsakingai vykdanti JT įsipareigojimus.
O svarbiausiai – privalome vykdyti ir įgyvendinti 1992 m. priimtą Konstituciją, kurioje visi susitarėme dėl skandinaviško gerovės valstybės modelio.
Mano rinkimų programa „Lietuva gali“ – ne atsitiktinė. Ji atspindi tai, kuo tikėjau visą savo gyvenimą. Ji vis augo ir pildėsi kartu su įgyjama patirtimi. Kiekviena idėja – analizuota ir apmąstyta, tad programoje ne tik identifikuoju problemas, bet ir siūlau konkrečius veiksmus bei sprendimus. Jos neuždariau auksiniame narvelyje, kviečiu visus Lietuvos žmones ją skaityti, diskutuoti, siūlyti ir pildyti.
Norisi matyti visuomenę, kuri drauge kuria valstybę. Tik tada, kai gyventojams bus plačiai atvertos durys įsitraukti į visų lygių šalies valdymą, kai bus pasitikėjimas vienas kitu, grįstas bendradarbiavimu, tik tuomet galėsime tikėtis stiprios šalies ekonomikos, socialinės santarvės ir valstybės, pajėgios atlaikyti bet kokius išorės iššūkius.
Tad savo programoje daug dėmesio skiriu socialiniam teisingumui. Man, kaip kairiajam, socialinio teisingumo ir lygybės klausimai yra kertiniai. Kodėl, pavyzdžiui, bruzda gydytojai, mokytojai, socialiniai darbuotojai? Todėl, kad mūsų viešųjų finansų sistema yra labai primityvi, neparemta solidarumu. Kodėl mes, piliečiai, sutinkame, kad mūsų bendroje piniginėje, t. y. valstybės biudžete, būtų tiek nedaug pinigų?
Visuomenė negali toliau egzistuoti, jei jos viešieji finansai tokie menki. Kaip tuomet padidinti algas medikams, mokytojams? Atsakymas vienas – mokesčių sistema turi būti principingai peržiūrėta socialinio teisingumo linkme.
Tačiau reikalinga ne vien mokestinė reforma. Programoje kalbu apie kompleksinius sprendimus. Investicijos į žmonių sveikatą, švietimą ir gyvenimo kokybę – svarbiausia Lietuvos užduotis.
Suprantama, kad Prezidentas to vienas padaryti negali. Būtinas vieningas visuomenės telkimas ir pažangių jėgų pajungimas kad Lietuva augtų, kad ji keistųsi, kad ji taptų šalimi, kurioje gera gyventi kiekvienam. Prezidentūra nėra ir negali virsti Ledo karalienės rūmais. Ji turi telkti, vienyti ir burti kiekvieną visos tautos gerovei.
Jei man bus patikėtas mandatas būti Lietuvos žmonių Prezidentu, pasižadu reikalauti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo ir savivaldybių koreguoti savo programas ir planus, kad mano programa „Lietuva gali“ būtų per penkerius metus įgyvendinta. Tikiu, kad didesnei Lietuvos visuomenės daliai pritarus mano pasiūlytoms rinkimų programos gairėms kartu galėsime siekti teisingesnės Lietuvos visiems.
