Lietuvoje „vertybinė” užsienio politika apnuogina daugelį problemų. Taip pat – ir problemas, susijusias su žmogaus teisių įgyvendinimu Lietuvos politinėje tikrovėje.
Žmogaus teisių dieną, kuri buvo minima gruodžio 10 dieną, kaip niekad svarbu matyti mūsų tikrovę. Taip, visuomenėje gana gilūs nesutarimai įvairiose žmogaus teises liečiančiose srityse.
Jei apžvelgsime socialines žmonių teises – teisę į orų atlyginimą, teisę į lygias galimybes darbe, teisę į orią senatvę, teisę jaustis savarankišku ir nediskriminuojamu, jei turi negalią ir t. t. – pamatysime, kaip dar esame toli nuo Konstitucijoje įtvirtintų reikalavimų to laikytis.
Jei apžvelgsime kitas žmogaus teises ir laisves, tai pamatysime, kad vyrauja nusiteikimas vienas žmogaus teises iškelti aukščiau už kitas. Ir taip stengtis supriešinti visuomenę.
Taip, štai vieni gina „tradicines šeimos vertybes” ir nori diskriminuoti vienalytę partnerystę, kiti – pasisako prieš galimybę žmonėms rašyti savo pavardę taip, kaip to reikalauja jų tautinis identitetas, motyvuodami Valstybinės kalbos įstatymo draudimais.
Dar treti – įsitikinę, kad migrantams negalima garantuoti tarptautinėmis konvencijomis ginamų jų teisių. O ir pandemijos suvaldymo priemonių taikyme galima įžvelgti diskriminavimo ir žmogaus teisių ignoravimo elementų.
Taigi, yra apie ką diskutuoti Lietuvoje žmogaus teisių dienos proga. Ir tokios diskusijos be galo reikalingos ir būtinos, kad įgyvendintume konstitucinį atviros, darnios, pilietinės ir teisinės valstybės siekį Lietuvoje.
Tik diskusijos gali atskleisti, kad už žmogaus teises ir demokratiją, o kas – taip ir lieka atviros ir demokratinės Lietuvos kūrimo priešininkai. Tad verta kitus metus pašvęsti tokioms diskusijoms.
Gal tuomet, pamatę kaip mes patys įgyvendiname tas teises, nustosime mokyti kitus „vertybinės” užsienio politikos.
Vytenis Andriukaitis, LSDP garbės pirmininkas
