Tarptautinė moters diena, kovo 8-oji, šiandien Europoje minima milžiniškos humanitarinės krizės akivaizdoje. Ši diena gimė 1857 m. kovo 8 d. Niujorke, skausmingose moterų kovose už savo teises, prieš skurdą, išnaudojimą ir priespaudą. Nepakeldamos labai sunkių darbo sąlygų, moterys pakilo protestui tekstilės fabrike. Deja, jis buvo žiauriai numalšintas. Moterų kovos už savo teises nebuvo lengvos, pareikalavo ir jų gyvybių, ir kitų skausmingų netekčių.
Praūžė XX a. pasauliniai karai, įvairios ekonominės ir finansinės krizės, žmogaus teisėms iškildavo daug iššūkių, bet moterų nuolatinė kova davė vaisių. Tarptautinė moters diena kasmet mobilizuodavo moteris siekti pažangos. Šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau įsigalėjo žmogaus teisėmis grindžiamas socialinis gyvenimas, nors XXI a. sukrėtimai į pirmą vietą iškeldavo moterų nelygybės, diskriminacijos, smurto prieš jas problemas, ypač aplink Europą vykusių karų ir humanitarinių krizių akivaizdoje.
Negaliu pamiršti 2015 m. milžiniškos pabėgėlių ir migrantų bangos į Europos Sąjungą per Sirijos karą. Per pirmąją 1,1 mln. pabėgėlių bangą buvo daugybė motinų su alkanais, pavargusiais, sušalusiais ir verkiančiais vaikais. Tada per Europos Sąjungą nuvilnijo šūkis „Refugees, welcome!” ir aš pasisakiau už jį. Gerai atsimenu nepritariančiųjų reakciją.
Nors Šv. Tėvas visus kvietė neišduoti Evangelijos bei artimo meilės, Jungtinės Tautos (toliau – JT) ragino juos priimti, žmogaus teisių aktyvistai aistringai siekė apginti jų esmines teises, sprendžiant pabėgėlių problemas žmogaus teisės sunkiai skynėsi kelią.
Vis dėlto sprendimai buvo rasti. Tada atrodė, kad tai bus nors ir didžiausia, bet gal paskutinė humanitarinė krizė Europoje. Deja, vėl apsirikome. V. Putino, apsėsto šėtonišku didžiarusiškojo „mesijo kompleksu”, įsakymu Rusijos kariuomenė vykdo karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos tautą. Europos Sąjungos valstybėse glaudžiasi per 1,5 mln. pabėgėlių ir tai ne pabaiga.
Visame pasaulyje tęsiasi demonstracijos prieš karą Ukrainoje, taiką mylinčių žmonių akcijos, motinų, netenkančių savo vaikų, rauda ir skausmas, tikėjimo žmonių bendros maldos prieš karą galia vienijasi prieš militaristinę V. Putino beprotybę.
Tarptautinę moters dieną moterys, motinos su vaikais išeina į Taikos žygį už brangiausią žmogaus teisę – teisę gyventi be karo ir baimės, nes karas sugriauna viską ir sutrypia žmogiškumą. Tarptautinės moters dienos akcijoje vėl susivienija įvairiausi žmonės, skirtingų pažiūrų ir įsitikinimų, nes juos jungia galingas Solidarumo jausmas ir JT dvasia, raginanti stoti Taikos pusėn.
Galima prisiminti JT bendrą maldą, taip tinkančią ir įvairių tikėjimų, ir netikintiems žmonėms:
„VIEŠPATIE, MŪSŲ ŽEMĖ tėra maža žvaigždelė Visatoje. Mes privalome darbuotis, kad šios planetos gyventojų nealintų karai, nekankintų badas ir baimė, nedraskytų beprasmiai skirstymai pagal rasę, odos spalvą ar pasaulėžiūrą. Suteik mums drąsos ir įžvalgumo jau šiandien pradėti šį darbą, kad mūsų vaikai ir vaikų vaikai galėtų išdidžiai vadintis žmonėmis. Amen.”
Vienijamės su Ukrainos žmonėmis, tiesiame pagalbos ir solidarumo ranką laikinai savo namus palikusioms pabėgėlių šeimoms. Tarptautinė moters diena įpareigoja mus parodyti politiniams pasaulio šalių vadovams, kad kelio karui užkirtimas, skubus karo veiksmų nutraukimas, agresoriaus sutramdymas yra įmanomas. To reikalauja laikino prieglobsčio ieškančios moterys ir jų vaikai. To reikalauja žmogiškumas, teisingumas, taip pat didžiausia Europos Sąjungos vertybė – Taika, kuri visada yra įmanoma, tik nelengvai pasiekiama.
Tarptautinė moters diena teįkvepia mums drąsos pakeisti dabartinę padėtį ir prisidėti prie greito šios Europos katastrofos įveikimo.
Dalyvaudami protesto akcijose, mes pajuntame savo atsakomybę už baimę ir skausmą kenčiančius Ukrainos žmones. Netikinčius žmones vienija pilietinio solidarumo jausmas, o tikinčius – dar ir maldos galia. Juk Ukrainoje, anot Popiežiaus Pranciškaus, teka kraujo ir ašarų upės… Tai reikia sustabdyti. Būtina siųsti žinią ir Rusijos žmonėms. Jie taip pat minės Tarptautinę moters dieną, tad turi išgirsti pažangios pasaulio visuomenės balsą bei suvokti, kad laikas sugrąžinti taiką ir į jų namus. Europa to nusipelno.
Vytenis Andriukaitis yra LSDP garbės pirmininkas
