Vytenis Andriukaitis. Lietuvoje socialdemokratija kritikuojama, bet, nusėdę gerovės valstybėse, emigrantai nesiruošia grįžti

Komentaras
2019-04-30

Lietuva yra paradoksų šalis. Visi puikiai mato ekonominės politikos bei iš jos kilusios socialinės nelygybės pasekmes visoje Lietuvoje. Tačiau, tik prakalbus apie tikrus progresinius turto, automobilių ir kitus mokesčius, renka į valdžią tuos, kurie Lietuvoje niekada nesukurs gerovės valstybės. Lietuvos valdžioje esantys populistai, apsimetę kairiaisiais, sąmoningai tęsia institucionalizuotos nelygybės politiką ir vynioja patiklų rinkėją aplink pirštą.

Lietuva gali užtikrinti socialinį teisingumą visiems!

Lygios visuomenės pasižymi geresne gyventojų fizine ir psichine sveikata, vidutine gyvenimo trukme, žemesniais nusikalstamumo rodikliais, aukštesniu švietimo lygiu ir bendrai geriau išvystytais žmonių gebėjimais. Dėl didesnio socialinio teisingumo laimi visi.

Deja, tarp visų ES valstybių narių Lietuvoje pajamų nelygybė yra viena didžiausių.

Dėl didesnio socialinio teisingumo laimi visi.

Penktadalio turtingiausių namų ūkių ir penktadalio vargingiausių namų ūkių metinių pajamų santykis 2016 m. Lietuvoje skyrėsi 7 kartus. Lietuva – trečia pagal nelygybės mastą visoje Europos Sąjungoje (ES vidurkis – 5,2).

Tuo tarpu „Gini“ koeficientas (indeksas, rodantis žmonių pajamų pasiskirstymą) 2016 m. siekė 37,0 ir buvo antras pagal dydį visoje ES (ES vidurkis – 30,8). Lietuva iki šiol yra antra ar trečia nuo galo ES šalių narių sąraše.

Didžioji problema – nusistovėjęs, tik rinkos reikšmę pabrėžiantis mąstymas ir juo grindžiami politiniai prioritetai. Tačiau, suvieniję jėgas, mes galime palaipsniui sukurti visa aprėpiančią gerovės valstybę.

Lietuva gali:

Visiškai panaikinti vaikų skurdą Lietuvoje. Užtikrinti kokybišką ir visuotinai prieinamą ugdymą.  Stiprinti mokytojo profesijos prestižą. Atnaujinti ugdymo programas. Pertvarkyti studijų finansavimą. Įdiegti universalią nacionalinę senatvės pensiją. Reformuoti esamą pensijų pakopų sistemą. Išplėsti socialines paslaugas. Užtikrinti, kad sveikatai žalingi veiksniai būtų reguliuojami. Investuoti į sveikas darbo ir gyvenimo sąlygas. Kovoti su pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis. Užtikrinti prieinamas ir efektyvias paslaugas sveikatos apsaugos ir ligų gydymo srityse. Kovoti su išvengiamu mirtingumu.

Lietuvos socialdemokratų partijos politinis, ideologinis ir socialinis pagrindas yra socialinis teisingumas visiems. Iš paminėtų tikslų galima daryti aiškią ir vienareikšmę išvadą, kad LSDP žino socialinio neteisingumo Lietuvoje priežastis, todėl, priešingai nei kairiaisiais apsimetantys veikėjai, sugeba jas protingai bei sąžiningai  įvardinti.

Ir ne tik: žino būdus, kaip įgyvendinti šiuos tikslus – neišradinėja dviračio. Tereikia pasižiūrėti į gerovės valstybes Skandinavijoje, kad matyti juodu ant balto, ką sugeba sąžininga, reikli sau bei atsakinga visuomenei socialdemokratinė pasaulėžiūra.

Ekonomika auga, augimas lėtėja. Investicijos yra per mažos, pajamų nelygybė viena didžiausių ES, skurdo rizikos lygis irgi.

Suomijoje rinkimus laimėjo Socialdemokratų partija. Todėl plačiai propaguojamos dešiniųjų kalbos apie socialdemokratijos galą yra ne kas kita kaip baimė prarasti vien tik pasiturinčius aptarnaujančią valdžią.

Todėl šiandienos apsimetėliai kairiaisiais valdžioje – LVŽS – yra priversti imtis bent žodinio butaforinio kairumo kai kurioms savo idėjoms įgyvendinti. Tačiau rezultatas ir lieka butaforiniu.

Štai triuškinanti LVŽS vyriausybės ekonomikos politikos kritika, kurią pateikė Europos Komisija.

EK atstovybė Lietuvoje organizavo renginį, skirtą Sanglaudos politikai 2021-2027 metams. EK Ekonomikos ir finansų direktoratas dar kartą pristatė Lietuvos 2019 m. ataskaitą. Pristatymo esmę, anot ekonomisto, profesoriaus Raimondo  Kuodžio, galima trumpai perteikti taip:

„Ekonomika auga, augimas lėtėja. Investicijos yra per mažos, pajamų nelygybė viena didžiausių ES, skurdo rizikos lygis irgi. Mokesčių sistemos poveikis pajamų nelygybei per menkas. Mokesčių ir BVP santykis vienas mažiausių ES, todėl atitinkamai ir išlaidos socialiniai sričiai perpus mažesnės nei ES. Fiskalinis stabilumas „pensijų reformos“ dėka užtikrintas tik trumpuoju periodu ir pensininkų sąskaita. Dar blogiau, jog taip išgirtoji „mokesčių reforma“, tikėtina, kainuos 1% BVP (apie 800 mln. eurų) ir šios reformos finansavimas nėra užtikrintas.“

Tai tiek apie apsimetėlių kairiaisiais menamus pasiekimus, už kuriuos teks mokėti neturtingiausiems Lietuvos gyventojų sluoksniams. Todėl mums šiandien taip reikalingi tikrieji socialdemokratai. Nes mes galime. Nes Lietuva gali!

Gaukite naujienas į savo el. paštą

Naujienos apie renginius bei svarbūs straipsniai

Gaukite naujienas į savo el. paštą

Naujienos apie renginius bei svarbūs straipsniai

Prašome palaukti

Ačiū. Jūsų registracija sėkminga.

Mūsų partneriai