Vytenis Andriukaitis. Pagaliau pripažinta svarbi tiesa

Komentaras
2022-04-11
Vytenis Andriukaitis
Vytenis Andriukaitis
vyten

Sunkios šešios savaitės, Bloodymiro Putino Rusijai pradėjus agresiją prieš nepriklausomą bei laisvą Ukrainą, kurioje šimtai sugriautų miestų, daug žuvusių karių ir civilių gyventojų. Virš 140 Ukrainos vaikučių neteko savo gyvybių. Gausybė Rusijos armijos įvykdytų karinių nusikaltimų prieš civilius žmones. Bučos, Baradiankos, Irpenio ir kitų miestų gatvėse palikti nužudytų žmonių kūnai. Gausybė liudijimų apie civilių žmonių kankinimus, moterų išprievartavimus, plėšimus. Pasaulį dar ir dar kartą sukrėtė šie vaizdai. O Mariupolis jau simbolizuoja XXI amžiaus Kankinių miestą.

Rusija visą tą laiką griežtai neigė tiek savo kariuomenės nesėkmes kovų lauke, tiek ir jos karių įvykdytus nusikaltimus. Bet štai balandžio 8 dieną interviu „Sky News“ žurnalistui, Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė (cituoju):„We have significant losses of troops“ ( „Mes patyrėme didelius savo karių nuostolius“). Ir paaiškino: „It is a huge tragedy for us“(„Tai didžiulė mūsų tragedija“). Pagaliau D. Peskovas tai pripažino.

Žinoma, tiems, kas klausėsi šio interviu, iš anksto buvo aišku, kad į žurnalisto labai kietus klausimus apie nusikaltimų faktus ir juos įrodančią medžiagą D. Peskovo atsakymai bus apgailėtini. Standartinis visa ko neigimas. Bet didelių nuostolių, apie kuriuos prabilo D. Peskovas, kontekstai yra kur kas platesni. Ir Rusijos tragedijos mastai jau dabar yra milžiniški.

Žvilgtelėkime tik į faktus.

Vien tarptautinėje plotmėje Rusija pirmą kartą patyrė tikrą katastrofą. Pirmiausia, Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje asamblėjoje net 141 pasaulio valstybė balsavo už agresorės statuso Rusijai suteikimą. O štai balandžio 7 dieną JT generalinė asamblėja 93 balsais „už“ suspendavo Rusijos teises JT Žmogaus Teisių taryboje.

Mariupolis jau simbolizuoja XXI amžiaus Kankinių miestą.

Verda kova ir už tai, kad Rusijos teisės būtų suvaržytos pačioje JT Saugumo taryboje. Rusija užblokuota daugelyje tarptautinių organizacijų, tarptautiniame sporto ir kultūros pasaulyje. Daugybė šalių išprašė didelį būrį Rusijos diplomatų iš savo šalių.

Jau prasidėjo Rusijos nusikaltimų Ukrainoje tarptautinis tyrimas, medžiaga bus perduota Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui. O visa eilė aukštų Rusijos pareigūnų, pradedant pačiu V. Putinu įvardinti karo nusikaltėliais. Prieš juos ir jų šeimas jau įsigaliojo sankcijos.

Taigi, artėjant taip Rusijoje pamėgtam gegužės 9 dienos minėjimui, šios šalies valdžia savo visuomenei „padovanojo“ agresorės vardą. Ta pačia proga V. Putinas prieš pasaulio bendruomenę gali „didžiuotis“ gavęs karo nusikaltėlio statusą. Tai bent pasiekimas naujojoje Rusijos istorijoje! Jos veiksmų neremia net Kinija, santūriai laikosi ir Indija, o kitos Rusijos satelitės užima neutralią poziciją.

Rusijos tragedijos mąstai bus dar didesni po penkių ekonominių, teisinių bei finansinių sankcijų paketų įgyvendinimo. O sankcijų bus dar daugiau. Jau dabar Rusija pajuto šių sankcijų poveikį.
Labai argumentuotai tai įrodo žymi Rusijos ekonomistė, makroekonominių procesų žinovė profesorė Natalija Zubarevič. Ji pateikia Rusijos statybų industrijos, metalurgijos, chemijos pramonės, naftos ir dujų gavybos sektorių, žemės ūkio, automobilių pramonės, aukštųjų technologijų, aviacijos, paslaugų sektorių raidos perspektyvas tiek iki birželio mėnesio, tiek ir iki 2022 m. pabaigos.

Rusija buvo gerai integruota į globalią ekonomiką, ji labai priklauso nuo technologijų, detalių tiekimo, nuo logistikos ir kitų tarptautinių veiksnių. Didelis nuostolis Rusijai yra jos beveik 100 000 IT specialistų išvykimas iš šalies.

Taigi, artėjant taip Rusijoje pamėgtam gegužės 9 dienos minėjimui, šios šalies valdžia savo visuomenei „padovanojo“ agresorės vardą.

Tiek sankcijų, tiek ir moralinio pasaulio visuomenės spaudimo akivaizdoje prasidėjo skaudūs pokyčiai šalies ekonomikoje. N. Zubarevič išskyrė tokius pažeidžiamus regionus kaip Kaluga, Kaliningradas, Sverdlovskas, Novolipeckas, Magnitka, Belgorodas ir t. t., kur jau trijų mėnesių bėgyje, tikėtina, susidarys labai sudėtinga ekonominė ir socialinė padėtis. Jau dabar Rusijos valdžia, stengdamasi sušvelninti sankcijų poveikį, imasi įgyvendinti keistus buvusios TSRS komandinės ekonomikos elementus, kurie gražins ją į sovietmečio „deficito“ laikus. Kiti ekonomistai prognozuoja ir Rusijos defolto tikimybę jos užsienio skolos aptarnavimo kontekste.

Penktasis sankcijų paketas, kuriame taip pat yra akmens anglies embargas, suduos smūgį ne tik visai Rusijai, bet ir jos Kuzbaso regionui bei Donbasui, kuris yra karo zonos epicentre. O iki 2022 m. pabaigos ES atsisakius naftos ir dujų, Rusijos lauks ir dar sudėtingesni laikai. Juk pasibaigus karo veiksmams sankcijų nieks nenuims, kol bus Rusijoje V. Putino režimas.

Rusijos agresija sudavė smūgį ir didelei pasaulio valstybių daliai. JT generalinis sekretorius Antonio Guterres balandžio 6 d. pateikė liūdną statistiką. Jau 76 besivystančio pasaulio valstybėse, kur gyvena 1,2 milijardo gyventojų, pasidėjo maisto krizė. 367 mln. žmonių tose šalyse jau badauja. Trūksta grūdų, trąšų, brangsta maistas. JT įspėjo apie būtinybę kuo greičiau Rusijai nutraukti karo veiksmus prieš Ukrainą. Tad maisto krizės paveiktų šalių spaudimas Rusijai nutraukti agresiją tik augs.

Taigi, teisus D. Peskovas, kalbėdamas apie Putino karinės aferos Rusijai tragiškas pasekmes.

Bet D. Peskovas netiesiogiai pripažino ir dar kai ką. O būtent tai, kad Ukraina pasiekė milžinišką pergalę jau dabar. Pirma, griuvo V. Putino „blitzkriego“ planas. Dėl efektyvių Ukrainos kariuomenės veiksmų Rusijai tenka atsitraukti nuo Kijevo, apsiriboti Donbaso regionu. Tenka skaičiuoti savo armijos gyvuosius nuostolius ir ieškoti papildomų resursų armijos pergrupavimui.

Dėl efektyvių Ukrainos kariuomenės veiksmų Rusijai tenka atsitraukti nuo Kijevo, apsiriboti Donbaso regionu.

Antra, Ukraina ir jos lyderis V. Zelenskis pasiekė milžinišką moralinę pergalę. Griuvo Rusijos, kaip supergalybės, įvaizdis, nebeliko jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje.

Trečia, pasaulio valstybės mobilizavosi visokeriopos paramos ginkluote ir kitokia technika Ukrainai teikime. „Stand up for Ukraine“ akcija jau surinko virš 10 mlrd. eurų paramos. O kur visa kita finansinė atskirų šalių ir ES parama. JAV Kongresas jau nubalsavo už lendlizo atgaivinimą Ukrainai. O Europos Komisija jau svarsto Maršalo plano sukūrimą Ukrainos ekonomikos ir infrastruktūros atstatymui.

Ketvirta, Ukraina pradeda derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Balandžio 8 dieną EK Pirmininkė Ursula von der Leyen įteikė Ukrainos Prezidentui stojimo į ES klausimyną.

Taip, tai tikra tragedija Rusijai. Nors ji dabar mobilizuoja savo karines pajėgas Donbaso regione, nors ji stengsis visomis išgalėmis užgrobti visą administracinį Donbaso ir Luhansko regioną, bet Ukrainos moralinė ir politinė pergalė, ukrainiečių tautos ryžtas ir valia viršija Rusijos tironijos jėgas.

„Victory“ – taip Briuselyje vykusioje spaudos konferencijoje skambėjo Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmitrijaus Kulebos atsakymas į žurnalistų klausimus. Tikra tiesa, kad derybose su Rusija dėl taikos susitarimo viską lems kovos dėl Donbaso. Taip, viską taip pat lems skubi ir efektyvi visokeriopa Europos Sąjungos ir NATO šalių parama Ukrainai per artėjančias dienas. O tuomet D. Peskovo pasakyti žodžiai apie didelę Rusijos tragediją virs realybe.

Tačiau suprantant, kad Rusijos agresija daro įtaką ir mums, Europos Sąjungai reikia imtis skubių iniciatyvų, kad Europos ekonominis potencialas šiemet patirtų kuo mažesnius nuostolius, o mūsų žmonių neprislėgtų finansiniai sunkumai.

Rinkimai Vengrijoje, o taip pat rinkimų kampanija Prancūzijoje parodė, kad kainų kilimas, hiperinfliacija, tiekimų sutrikimai, energijos brangimas, netikrumas dėl darbo vietų didina dalies žmonių nepasitenkinimą esama padėtimi. Ir tai reikalauja iš Europos Komisijos finansinės ir kitokios paramos krizei įveikti pergrupavimo.

Ir Lietuvos valdžia negali nematyti sunkumų, su kuriais susiduria tiek gyventojai, tiek ir ūkis. Lietuvos geležinkeliai, Klaipėdos uostas, Mažeikių „Nafta“, Kėdainių „Lifosa“, Jonavos „Achema“ reikalauja sprendimų. Lietuvos žemės ūkis ir maisto pramonė reikalauja strateginės paramos. Juk nuo to priklauso ir mūsų galimybės prisidėti prie Ukrainos pergalės.

Gaukite naujienas į savo el. paštą

Naujienos apie renginius bei svarbūs straipsniai

Gaukite naujienas į savo el. paštą

Naujienos apie renginius bei svarbūs straipsniai

Prašome palaukti

Ačiū. Jūsų registracija sėkminga.

Mūsų partneriai