Nors gyvename naujųjų technologijų amžiuje, neretai burnos higiena primena viduramžius. Tokią išvadą perša didėjanti burnos ligų statistika. Iš šešių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) regionų daugiausia burnos ligų Europoje, tai aktualu 51 proc. europiečių.
Tarp 2019 m. PSO nustatytų 335 mln. atvejų Europos regionui tenka 33,6 proc. Ketvirtadalis europiečių (25,2 proc.), vyresnių kaip 20 metų amžiaus, yra praradę dantis ir tai yra antras rodiklis tarp PSO šalių. Tai reiškia, kad burnos ligų plitimas Europos regione sudaro 12,4 proc., yra didžiausias tarp PSO regionų ir beveik dvigubai didesnis negu pasaulinis rodiklis, kuris siekia 6,8 proc.
Europos regione nustatyta 70 tūkst. naujų burnos vėžio susirgimų, kurie sudaro 18,5 proc. visų pasaulyje suskaičiuotų atvejų ir tai užima antrą vietą PSO. 2020 m. senajame pasaulio žemyne burnos vėžys pasiglemžė 26 500 gyvybių. Nepaisant to, 34 iš 53 PSO Europos regiono šalių neturi nacionalinės burnos sveikatos politikos. 11 šalių arba 23,4 proc. neturi nei pakankamai specialistų, nei burnos ligų departamentų prie Sveikatos apsaugos ministerijų.
Rygoje posėdžiavusiems Europos dantų visuomenės sveikatos asociacijos (EADPH) 27-ojo kongreso dalyviams neliko abejonių, kad prastėjanti gyventojų burnų būklė skatina mušti pavojaus varpą. Tai mato ir PSO bei kitos tarptautinės organizacijos, kurios parengė šūsnis pasiūlymų, kaip pagerinti burnos higieną. Pasaulio sveikatos asamblėja 2021 m. gegužę priėmė rezoliuciją, kurioje pasiūlė burnos higieną įtraukti į Nacionalinės neužkrečiamų ligų ir Pasaulinės sveikatos aprėpties darbotvarkes.
Be dantų negalime valgyti, kalbėti, išlikti aktyviais piliečiais ir garsiai reikšti savo mintis. Negaliu nepritarti Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono direktoriui dr. Hansui Henriui P. Kluge, kuris teigia: „Burnos higiena yra labai svarbi žmogaus sveikatai. Nuo to priklauso dauguma funkcijų, pradedant kalbėjimu, bendravimu, kvėpavimu ir baigiant šypsena.“
Dantims kenkia užterštas vanduo, prasta sanitarija ir higiena. Dantų būklei taip pat kenkia tabakas, alkoholis, saldiklių ir gausus cukraus vartojimas. Dėl vaikystėje karieso pažeisti dantys sukuria problemas visam likusiam gyvenimui. Nors sakoma, kad vaikų iki 5 metų dantų valymas – tėvų darbas, maitintojai dažnai to nepaiso ir daugelis jų linkę investuoti į vizitą pas odontologą.
Ką padaryti, kad privačiai klinikai lėšų neturintys gautų būtiniausias paslaugas?
Valstybės požiūrį į burnos higieną išduoda retėjančios Vilniaus universiteto ligoninės „Žalgirio“ klinikos gydytojų gretos. Atsidarius įstaigos interneto svetainę, pirmiausia į akis krinta skelbimas: „Informuojame, kad dėl pasikeitusių įstaigos personalo aplinkybių ir gydytojų trūkumo bei odontologinio gydymo specifikos yra neterminuotai stabdoma naujų pacientų registracija gydytojo ortodonto konsultacijai. Klinikoje bus vykdomas tik tęstinis pacientų gydymas“. Taigi akivaizdu, kad šalies gyventojų nerimą kelia ne tik prastėjanti kelių būklė, griūvantys tiltai, bet ir burnos higiena.
Išaugusi ortodontų paklausa kuria šiltnamio sąlygas. Jaunas specialistas, pakviestas į privačią kliniką, nedvejodamas prašo 5 000 eurų algos „į rankas“ ir darbo nuo pirmadienio iki ketvirtadienio.
Valstybė nepajėgi pasiūlyti tokių algų lupikauti panorusiems jauniems ortodontams, tačiau gali daug ką padaryti, kad privačiai klinikai lėšų neturintis, mokesčius mokantis pilietis gautų būtiniausias ortodonto paslaugas. Valstybė turi svertų sumažinti burnos ligonių gretas. Tam reikia investuoti į ankstyvą diagnostiką, ligų prevenciją, sveiką gyvenseną, gyventojų sveikatos švietimą ir raštingumą. 1 procentas bendrojo vidaus produkto (BVP), investuotas į sveikatos apsaugą, padės ateityje sumažinti katastrofiškai didėjančias išlaidas ligonių gydymui.
Kaip paskatinti valstybių politikus vykdyti tarptautinius įsipareigojimus? Europos Sąjungoje veiklą reguliuojančioje Lisabonos sutartyje sveikatos problemos paliktos spręsti pačioms valstybėms.
Manau, teisės vakuumą galėtų užpildyti Europos Parlamente sukurta speciali grupė burnos higienos problemoms spręsti. Tai būtų galima padaryti po 2024 m. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų. O kol kas gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos valdžia siekia naujų „rekordų“.
Panašu, kad, nepaisydami tarptautinių organizacijų rekomendacijų ir pasiūlymų, konservatoriai ir liberalai bando padėti gyventojams „sutaupyti“? Be dantų žmogus mažiau valgo, o išretėjusi burna neleidžia plačiai šypsotis. Taip dingsta noras bendrauti, eiti į renginius, reikšti nuomonę. Užsidarius tarp keturių sienų atsiranda galimybė „taupyti“. Tokiu būdu taupydamas gyventojas mažiau pajus infliacijos ir ekonominio nuosmukio „dantis“ ir leis valdžiai didžiuotis augančiais reitingais.
