Daugėjant įspėjimų, kad Europa gali susidurti su beprecedente maisto krize, socialdemokratų Seimo frakcija ragina Vyriausybę įsiklausyti į nerimo signalus, siunčiamus ūkininkų atstovų.
„Pajėgumas autonomiškai apsirūpinti maistu – tai nacionalinės saugumo strategijos dalis. Vyriausybė ir valdantieji privalo pripažinti: biudžetą teks plačiai atverti. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maisto produktams klausimas neišvengiamai sugrįš į darbotvarkę. Jei valdžia nekeis PVM, žmonės tiesiog bus priversti nevalgyti, nes maistas darosi nebeįperkamas“, – įspėja socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Frakcijos surengtame nuotoliniame susitikime su žemės ūkio viceministru Pauliumi Astrausku dalyvavę įvairių žemės ūkio sektorių atstovai kartojo įspėjimus, kad maisto gamyba šalyje šiandien susiduria su egzistenciniais iššūkiais, ir stebėjosi valdžios „ramybe“.
„Ministerijoje – chaosas, iš tikrųjų jie nieko ten ir nesprendžia. Vienas valdininkas mums sakė: „Aš dirbu konservatoriams, o jums rašau įsakymus“. Iš ministerijos sulaukiame tik draudimų ir bausmių. Nors šiandien padėtis tokia, kad reikia skubiai gelbėti pirminę gamybą“, – piktinosi Lietuvos pieno augintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.
Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius apibendrino ūkininkų įspėjimus, pažymėdamas, kad „sėja – jau už kelių savaičių, o didelė dalis ūkininkų neturi trąšų. „Achema“ dirba ne visu pajėgumu, abejojama, ar ūkininkai įpirks trąšas. Jos kainuotų apie 1200 eurų už toną – pernai kainavo 200–250 eurų už toną.
Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje dujos dramatiškai brangsta. Prognozuojama, kad grūdinių kultūrų kainos pasieks rekordines aukštumas. Kiauliena, vištiena, kiaušiniai brangs keliagubai. Dėl prekybos ribojimų galime pristigti mėsos produktų. Visa tai, ypač neregėtas maisto brangimas, didins socialines įtampas“, – įspėjo M. Maciulevičius.
Lietuvos šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas įspėjo, kad šiandien visi jo atstovaujami subjektai dirba nuostolingai. „Valdžia sako: tai natūrali atranka. Negalime su tuo sutikti.“
Jis pažymėjo, kad bankai be valstybės garantijos neskolina. Anot jo, kitos šalys sugeba panaudoti ES paramą ūkio gyvybingumui palaikyti, o pas mus pinigai skirstomi labai nelanksčiai.
Įvairių žemės ūkio sektorių atstovai sutartinai teigė, kad ūkininkams reikia „greitų apyvartinių lėšų“.
Žemės ūkio viceministras P. Astrauskas bandė raminti ūkininkų atstovus teigdamas, esą šalyje turime nemažai ūkininkų, kurie iš anksto apsirūpino trąšomis, ir „tik 20–30 proc.“ ūkininkų – smulkieji ūkiai – susiduria su trąšų trūkumu, neturi apyvartinių lėšų. Jis informavo, kad ministerija ruošiasi didinti galimybes skolintis.
Viceministras sakė manąs, kad neverta siekti maksimalaus derliaus – esą svarbiau yra remti pelningus ūkius.
Toks viceministro požiūris neįtikino LSDP garbės pirmininko Vytenio Andriukaičio, kuris paragino visomis išgalėmis siekti maksimalių visų žemės ūkio sričių gamybos rezultatų, „kad galėtume pamaitinti ne tik Lietuvą, bet ir Ukrainą“.
V. Andriukaitis vylėsi, kad Vyriausybė nedelsdama imsis veiksmų, „maksimaliai eis į talką gamybai“, nes apsirūpinimo maistu problema Europoje ir pasaulyje dėl karo Ukrainoje kasdien aštrėja.
Europarlamentaras Juozas Olekas pabrėžė, kad apsirūpinimo maistu situacijai dramatiškai pasikeitus, būtina persvarstyti prioritetus. „Tačiau žaliąjį kursą būtina išlaikyti“, – įsitikinęs europarlamentaras.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis įspėjo: „Mūsų sektorius jau griūva“.
Jo vertinimu, galimybė, kad nebeturėsime lietuviškos paukštienos, yra reali.
