Seimo posėdyje ketvirtadienį svarstyta „Baltoji knyga dėl Europos gynybos ateities“, dalyvaujant už gynybą ir kosmosą atsakingam Europos Komisijos (EK) nariui Andriui Kubiliui.
Įžanginį žodį tarusi Seimo Pirmininko pavaduotoja, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė, socialdemokratė Rasa Budbergytė pabrėžė, kad „norint taikos, taiką reikia visada stiprinti ir ginti“.
„Mūsų valstybei yra svarbu, kad strateginiuose Europos Sąjungos dokumentuose būtų tinkamai įvertinta dramatiškai besikeičianti saugumo situacija, kurią šiandien Lietuva labai stipriai jaučia.
Galima pasidžiaugti, kad Europos perginklavimo iniciatyva numato naują 150 mlrd. Eur dydžio finansavimo priemonę, kuri suteiks valstybėms narėms ilgalaikes paskolas labai palankiomis sąlygomis. Ši priemonė leis vykdyti bendrus gynybos pirkimus, stiprinti Europos gynybos pramonę“, – pažymi R. Budbergytė.
„Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos ateities“ pateikiami sprendimai, kaip pašalinti kritines pajėgumų spragas ir sukurti tvirtą pramoninę gynybos bazę, didinti investicijas į gynybą, stiprinti Ukrainą, ES išorės sienas, visų pirma sausumos sieną su Rusija ir Baltarusija, spartinti gynybos pertvarką pasitelkiant perversmines inovacijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą ir kvantines technologijas, stiprinti partnerystę su bendramintėmis valstybėmis visame pasaulyje.
Pasak Europos reikalų komiteto pirmininkės, išlaidoms, kurios bus finansuojamos pagal naująją finansavimo priemonę, bus automatiškai suteikiamas lankstumas pagal nacionalinę išlygą – tai leis valstybėms narėms laikinai nukrypti nuo patvirtintų fiskalinių išlaidų trajektorijų. Ši išimtis bus taikoma tik gynybos išlaidoms.
„Vis dėlto turiu pabrėžti, kad ES fiskalinės taisyklės ir toliau galios.
Po 4 metų valstybės narės turės integruoti šias gynybos išlaidas į nacionalinius biudžetus“, – komentuoja R. Budbergytė.
„Mes turime akcentuoti, kad „Baltojoje knygoje“ nepakankamai atspindėta parama valstybėms, kurios labiausiai susiduria su grėsmėmis iš Rusijos ir Baltarusijos.
Vis dar per mažai atsižvelgiama į mūsų, rytinio flango valstybių, siūlymus apie privalomus gynybos biudžeto tikslus, Ukrainos integraciją į ES politiką ir geografiškai subalansuotą gynybos pramonės plėtrą. Taip pat turime akcentuoti, kad būtina ieškoti galimybių dalį ES gynybos finansavimo priemonių įgyvendinti ir subsidijų forma“, – sako socialdemokratė.
„Noriu pasidžiaugti, kad Lietuva demonstruoja politinį ryžtą stiprinti savo gynybos pajėgumus ir prisidėti prie bendros ES gynybos politikos“, – apibendrina Lietuvos socialdemokratų partijos Seimo frakcijos narė R. Budbergytė.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, LSDP frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas klausė Europos Komisijos nario A. Kubiliaus, ar paskolos pagal naująją finansavimo priemonę netaps pernelyg didele finansine našta kai kurioms valstybėms narėms, ar nebūtų įmanoma bent dalį to finansavimo skirti kaip grantus arba negrąžintinas paskolas – ar nebūtų galima padaryti išimties pafrontės valstybėms, kurių padėtis itin pažeidžiama.
Atsakydamas A. Kubilius pažymėjo, kad gynybinių pajėgumų stiprinimas rytiniame pasienyje yra ES prioritetas. Vis dėlto, pasak EK nario, „pinigai neatsiranda iš oro“, o skirtumas tarp paskolų ir grantų yra tas, kad gaudama paskolą, šalis įsipareigoja pati ją grąžinti, o gaudama grantą, šalis tikisi, kad jį grąžinant prisidės ir kitos šalys.
