Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijos Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas prognozavo, kad dabartinės sudėties Seimas jau nebepriims sprendimų dėl pensijos kaupimo antrojoje pakopoje. Šis uždavinys teks naujos kadencijos Seimui ir naujai Vyriausybei.
Seime dar vieną kadenciją dirbsiantis parlamentaras ragina nedelsiant „liberalizuoti“ pensijos kaupimą, t. y. leisti žmonėms laisvai nutraukti kaupimą antrojoje pakopoje ir atsiimti sukauptus pinigus.
„Praeitą savaitę pateikiau pasiūlymus konservatorių parengtam įstatymui.
Kaupimas antrojoje pakopoje turi būti visiškai savanoriškas. Jokio prievartinio įtraukimo – tik paties asmens raštišku prašymu jis gali tapti antrosios pakopos dalyviu. Pasitraukimas iš kaupimo taip pat turi būti nevaržomas: bet kas ir bet kada gali pasitraukti, o ne tik, kaip siūlo konservatoriai, užpuolus ligai ar artėjant mirčiai“, – įsitikinęs A. Sysas.
Jis ragina nebefinansuoti „nepasiteisinusios sistemos“: įmokas turėtų mokėti tik dalyviai, valstybė nebeturėtų skirti dotacijų, kaip iki šiol.
„Kažkodėl tos dotacijos vadinamos skatinamosiomis įmokomis.
Bet liūto dalis tos sumos atitenka verslui. Atskyrus tai, ką duoda valstybė, antros pakopos pensijų fondų sukauptas ar uždirbtas turtas būtų visai menkas, o gal net ir išvis ten nieko nebūtų“, – komentuoja socialdemokratas.
Žmonės pavargo laukti
Jis pažymi, kad, vykstant rinkimams, nieko nėra ir nebus daroma šia tema. Svarstymas buvo tyčia užvilkintas paprašant mokslininkų ir specialistų vertinimo.
„Medžiaga turėjo būti pateikta iki šio mėnesio 14 d.
Mokslininkai pasiūlė sudaryti darbo grupę ir dar ilgai diskutuoti. Valdantieji siūlo labai ribotas galimybes trauktis iš antrosios pakopos. Taigi jie atsisako spręsti piliečių nuosavybės klausimą – juk žmonės tiesiog nori atsiimti savo pinigus. Labai keistai atrodo bandymai nustatyti ribą, kur baigiasi tavo teisė į tavo pinigus: 5 tūkstančius dar galima atsiimti, o 5 100 jau ne….“, – stebisi parlamentaras.
Jis pažymi, kad „Konstitucijoje niekur neparašyta, jog antroji pensijų pakopa yra privaloma Lietuvos piliečiams“.
„Antroji pensijų pakopa Lietuvoje buvo įvesta politiniu sprendimu, todėl politiniu sprendimu ši sistema turi būti ir pakeista – taip, kad ji būtų iš tikrųjų savanoriška, kad joje dalyvautų darbuotojai ir darbdaviai, kad atsirastų profesiniai pensiniai fondai – visa tai, kas egzistuoja senosiose demokratijose.
Mums reikia reguliuojamos pensijų sistemos, kuri galėtų žymiai efektyviau prisidėti prie ateities kartų gerovės“, – įsitikinęs socialdemokratas.
„Dabartiniai rezultatai neįkvepia: 60–70 eurų prie anuiteto ir 25–30 eurų periodinė išmoka – tai ne ta suma, kurios tikėjosi žmonės, kai buvo įtraukiami į šitą sistemą.
Labai mažai tikėtina, kad konservatoriai ir liberalai, kuriems visada labiau rūpėjo verslo, o ne žmonių lūkesčiai, dabar ko nors imsis. O žmonės pavargo laukti. Konstitucinis teismas dar pavasarį priėmė sprendimą, kad būtina sudaryti sąlygas pasitraukti iš pensijos kaupimo antrojoje pakopoje. Deja, dabartinė valdančioji konservatorių ir liberalų dauguma darė viską, kad šis klausimas iki rinkimų nebūtų sprendžiamas“, – primena A. Sysas.
Pasigenda darbdavių indėlio
Socialdemokratas viliasi, kad Lietuvoje steigsis profesiniai pensiniai fondai.
„Tai numatantis įstatymas priimtas prieš 15 metų.
Deja, iki šiol nėra nė vieno profesinio pensinio fondo. Darbdaviai neturi jokio intereso: kam jiems iš savo pelno dar finansuoti būsimas darbuotojų pensijas? Mūsų darbdaviams leista visiškai nusiplauti rankas: jie nedalyvauja pensijų kaupime ir valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemoje (išskyrus labai mažą įmoką nelaimingų atsitikimų atvejais, taip pat įmokas ilgalaikių išmokų fondui ir bankrutuojančių įmonių fondui). Lietuva išsiskiria iš kitų ES valstybių tuo, kad kitose šalyse darbdaviai ir darbuotojai tariasi dėl įmokų – nerasite šalies, kur darbdaviai visai nedalyvauja pensijų kaupime“, – pažymi A. Sysas.
Anot jo, jeigu norime iš esmės padidinti valstybinio socialinio draudimo pensijas, darbdaviai turi būti įtraukti į socialinio draudimo pensijų draudimą ir mokėti bent 3–5 proc.
„Tuomet ženkliai padidėtų įmokos į „Sodros“ biudžetą, o tai leistų reikšmingai padidinti pensijas.
Arba darbdavių įmokas galima nukreipti į antrąją pensijų pakopą. Darbuotojai ir darbdaviai patys per kolektyvinę sutartį susitartų ir mokėtų nustatyto dydžio įmokas. Taip yra senose demokratijose: Vokietijoje, Švedijoje, Belgijoje, Norvegijoje, Olandijoje – visur ši sistema veikia būtent taip. Darbuotojai su darbdaviais kasmet per kolektyvinę sutartį susitaria dėl įmokos į pensijų fondus, dėl draudimo nuo nedarbo įmokos. Deja, Lietuvoje darbdaviai laisvi nuo tokių įsipareigojimų“, – pažymi Lietuvos socialdemokratų partijos Seimo frakcijos narys A. Sysas.
