2023 m. Lietuvoje gimė 20 623 kūdikiai – 6,5 proc. mažiau negu 2022 m. Žemi gimstamumo ir aukšti visų gyventojų mirtingumo rodikliai lėmė neigiamą natūralųjį prieaugį, o bendras gimstamumo rodiklis nesiekia kartų kaitai reikalingo lygio.
Šią statistiką citavo Seimo narys, prof. Saulius Čaplinskas, pirmadienį Seime surengęs spaudos konferenciją Pasaulinės sveikatos dienai pažymėti.
2025 m. Pasaulinės sveikatos dienos tema – „Sveikos pradžios, viltinga ateitis“ – pabrėžia mamų ir naujagimių sveikatos svarbą.
„Investavimas į vaikų sveikatą, gerovę ir švietimą yra labai svarbus siekiant spręsti socialinės nelygybės ir skurdo problemas, užtikrinti socialinį stabilumą ir mažinti nusikalstamumo lygį.
Tyrimai rodo, kad ankstyva intervencija, tinkama sveikatos priežiūra nėštumo metu ir po gimdymo gali išgelbėti tūkstančius gyvybių bei užtikrinti vaikų ir šeimų gerovę ateityje“, – pabrėžia prof. S. Čaplinskas.
Anot parlamentaro, nors motinų ir naujagimių mirtingumo rodikliai Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį gerėjo (mūsų šalis lenkia daugelį Europos valstybių), vis dėlto dar būtina daug nuveikti gerinant motinų ir vaikų sveikatos paslaugas.
Politikas ragina didinti nėščiųjų priežiūros paslaugų prieinamumą regionuose, „kad visos moterys, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, gautų kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas“.
„Naujų iššūkių kelia ir mažėjančios skiepijimo aprėptys.
Būtina plėsti skiepijimo programas, įtraukiant naujas vakcinas, kad apsaugotume vaikus nuo pavojingų ligų“, – ragina prof. S. Čaplinskas.
Profesorius tai pat atkreipė dėmesį į kūdikių žindymo problemą.
„Tėveliams bene daugiausiai klausimų kelia žindymas.
PSO rekomenduoja žindyti kūdikį mažiausiai 6 mėn. Žindymo statistika Lietuvoje rodo, kad per pastaruosius 20 m. situacija taisosi, tačiau daugiau nei 60 proc. moterų savo vaikų nežindo“, – pažymi prof. S. Čaplinskas.
Parlamentaras tai pat akcentuoja, kad psichologinės pagalbos po gimdymo užtikrinimas tebėra vienas svarbiausių uždavinių – nėščiosios ir naujos mamos turi turėti prieigą prie emocinės sveikatos specialistų.
„Sveikata nėra tik gydytojų rūpestis.
Tai visos visuomenės atsakomybė. Sveikos gyvensenos skatinimas, sveikatos raštingumo didinimas ir prevencinės programos turi tapti mūsų kasdienybės dalimi“, – įsitikinęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos narys prof. S. Čaplinskas.
Prof. V. Urbonas: labai svarbu, kad politikai kalbėtųsi su praktikais
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius, vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas pabrėžia, kad būtent šeima daro didžiausią įtaką sveikatai.
„Šiandien dėl tėvų dėmesio stokos vaikas yra paliktas išmaniųjų technologijų „valiai“ – ir po to turime daug problemų“, – įspėja gydytojas.
V. Urbonas ypač akcentuoja pareigą skleisti mokslu pagrįstą informaciją.
„Kaip užtikrinti, kad šeimą pasiektų patikima, o ne išgalvota informacija?
Viena pirmųjų karikatūrų prieš skiepus, paskelbta dar XIX a. pradžioje, vaizdavo, kaip žmonėms, paskiepytiems nuo raupų, išauga kanopos ir ragai. Per tuos 200 metų išnyko raupai, bet niekam neišaugo kanopos ar ragai“, – sako prof. V. Urbonas.
Gydytojas prisimena tragišką atvejį Lietuvoje, kai tėvams atsisakius skiepyti vaiką, jis mirė nuo kokliušo.
Pasak V. Urbono, liūdina ir tai, kad Lietuvoje daugėja neįgalių vaikų.
„Politikai kartais remiasi keistais patarimais, griebiasi sprendimų, kurie būna pražūtingi.
Pvz., 2021 m. Teksaso valstijoje (JAV) buvo priimtas abortų draudimo įstatymas. Praeitų metų pabaigoje paskelbti rezultatai: 13 proc. padidėjo mirtingumas, 23 proc. padidėjo mirtingumas nuo apsigimimų“, – pažymi profesorius.
Anot V. Urbono, Lietuvoje daugelį metų galiojo nuostata, kad vaikų gydytojai neturėtų būti pirminėje grandyje, nes pirminė sveikatos priežiūra – šeimos gydytojų prerogatyva.
„Po 25 metų valdžia išgirdo, ką mums sako mokslas.
Vaikų gydytojai vėl gali tiesiogiai gydyti vaikus“, – sako vaikų gydytojas.
Prof. V. Urbonas prisimena pokalbį su kolega iš Švedijos.
„Jis klausė: kodėl jūs suardėte, tai ką turėjote?
Kam reikėjo draskyti, tai kas buvo sukurta? Kaip matome, kartais prireikia ir 30 metų, kad grįžtume prie kai kurių dalykų, kurie buvo išardyti. Štai kodėl labai svarbu, kad politikai kalbėtųsi su praktikais, o ne aklai kopijuotų svetimus modelius“, – įsitikinęs vaikų gydytojas prof. V. Urbonas.
Seimo kanc. nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė)
