Parlamentarai antradienį po pateikimo pritarė Seimo vicepirmininko, socialdemokrato Juliaus Sabatausko pateiktoms Sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kuriomis įtvirtinamas Seimo vaidmuo priimant ilgalaikę nacionalinę sveikatos strategiją.
„Lietuva pavargo nuo kas kelerius metus inicijuojamų, viena kitai prieštaraujančių reformų.
Pacientai, medikai, sveikatos įstaigų vadovai tikisi nuoseklaus, darnaus Seimo ir Vyriausybės darbo sveikatos labui. Priimdamas ilgalaikę sveikatinimo strategiją ir užtikrindamas šios strategijos įgyvendinimo parlamentinę kontrolę, Seimas suteiks kryptį gyventojų sveikatos stiprinimui, sumažins korupcijos tikimybę“, – įsitikinęs J. Sabatauskas.
Strateginis planavimas sveikatos srityje – gyvybinis interesas
„Sunku patikėti, bet Vyriausybė nėra įpareigota suderinti tokius dokumentus kaip Valstybės pažangos strategija, Nacionalinis pažangos planas ir Lietuvos sveikatos strategija.
Ilgalaikis, strateginis sveikatos sektoriaus procesų planavimas yra gyvybiškai svarbus – visų pirma dėl to, kad pokyčiams sveikatos sistemoje įgyvendinti reikia daug laiko“, – komentuoja socialdemokratas.
Jis pažymi, kad gydytojų parengimas universitete trunka iki 14 metų. Tam, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos arti paciento gyvenamosios vietos, medikai turėtų kuo tolygiau pasiskirstyti šalies teritorijoje.
„Gydytojas ar slaugytojas, priimdamas sprendimą dirbti ir gyventi konkrečioje teritorijoje, gyvenimą planuoja dešimtmečiui ar net ilgesniam laikotarpiui.
Sveikatai palankūs gyvensenos pokyčiai visuomenėje (pvz., alkoholio, tabako vartojimo mažėjimas, mitybos ir fizinio aktyvumo subalansavimas) taip pat neįvyksta pernakt: rezultatų gali duoti tik dešimtmečius trunkantis koordinuotas visų sektorių (švietimo, sveikatos, socialinio, vidaus reikalų, pramonės) darbas“, – pabrėžia J. Sabatauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad, nors Lietuvoje gyvenimo trukmė ilgėja, Europos Sąjungoje (ES) vis dar atrodome prastai. Jis ragina imtis strateginio, ilgalaikio sveikatinimo veiklos planavimo parlamento lygmeniu, siekiant sukurti prielaidas Lietuvos gyventojų sveikatos lygio augimui, taigi ir darbo našumo bei šalies tarptautinio konkurencingumo augimui.
„Jeigu Seimas priimtų socialdemokratų teikiamas įstatymo pataisas, Sveikatos apsaugos ministerija privalėtų periodiškai atnaujinti Lietuvos sveikatos strategiją, o Seimas – apsispręsti dėl konkrečių sveikatinimo veiklos strateginio planavimo formų.
Dabartinė Lietuvos sveikatos strategija buvo parengta dar 2012 m. Dabar pats laikas apsispręsti dėl 2026–2035 m. strategijos rengimo. Būtina užtikrinti visų ūkio sektorių bendradarbiavimą stipresnės sveikatos labui“, – pabrėžia J. Sabatauskas.
Jis pažymi, kad tarp ES valstybių Lietuva vis dar atrodo itin prastai dėl mirčių keliuose, savižudybių, netekčių dėl širdies kraujagyslių ligų, nors pažanga taip pat akivaizdi.
„Dar palyginti neseniai Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai buvo prasčiausi ES.
Medikams, socialinės sferos, vidaus reikalų sistemos, švietimo darbuotojams, kelininkams pradėjus koordinuoti savo veiksmus, mūsų atotrūkis nuo pažangiausių Europos valstybių pradėjo mažėti. 2011–2019 m. laikotarpiu Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina būsimojo gyvenimo trukmė pailgėjo 3.24 metais“, – nurodo socialdemokratas.
Pasako jo, tūkstančius gyvybių būtų galima išgelbėti parengus ir įgyvendinus gerąja europine praktika pagrįstus ilgalaikius sveikatinimo planus.
„Privalome užtikrinti, kad Lietuva garsėtų ne tik sportininkų pasiekimais ir gamta, bet ir savo gyventojų ilgaamžiškumu“, – ragina Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Su grupe frakcijos kolegų socialdemokratų jis užregistravo projektą, kuriuo siūlo papildyti Sveikatos sistemos įstatymo 46 straipsnį („Sveikatinimo veiklos planavimas“).
