Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Julius Sabatauskas pateikė užregistruoti Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, kuriomis būtų įtvirtintas parlamento vaidmuo priimant ilgalaikę nacionalinę sveikatos strategiją.
„Lietuva pavargo nuo kas kelerius metus inicijuojamų, viena kitai prieštaraujančių reformų.
Pacientai, medikai, sveikatos įstaigų vadovai tikisi nuoseklaus, darnaus Seimo ir Vyriausybės darbo sveikatos labui. Priimdamas ilgalaikę sveikatinimo strategiją ir užtikrindamas šios strategijos įgyvendinimo parlamentinę kontrolę, Seimas suteiks kryptį gyventojų sveikatos stiprinimui, sumažins korupcijos tikimybę“, – įsitikinęs J. Sabatauskas.
Strateginis planavimas sveikatos srityje – gyvybinis interesas
Parlamentaras ragina Seimą dar šios kadencijos metu priimti strateginį sprendimą šiuo klausimu.
„Sunku patikėti, bet Vyriausybė nėra įpareigota suderinti tokius dokumentus kaip Valstybės pažangos strategija, Nacionalinis pažangos planas ir Lietuvos sveikatos strategija.
Ilgalaikis, strateginis sveikatos sektoriaus procesų planavimas yra gyvybiškai svarbus – visų pirma dėl to, kad pokyčiams sveikatos sistemoje įgyvendinti reikia daug laiko“, – komentuoja J. Sabatauskas.
Jis pažymi, kad gydytojų parengimas universitete trunka iki 14 metų. Tam, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos arti paciento gyvenamosios vietos, medikai turėtų kuo tolygiau pasiskirstyti šalies teritorijoje.
„Gydytojas ar slaugytojas, priimdamas sprendimą dirbti ir gyventi konkrečioje teritorijoje, gyvenimą planuoja dešimtmečiui ar net ilgesniam laikotarpiui.
Sveikatai palankūs gyvensenos pokyčiai visuomenėje (pvz., alkoholio, tabako vartojimo mažėjimas, mitybos ir fizinio aktyvumo subalansavimas) taip pat neįvyksta pernakt: rezultatų gali duoti tik dešimtmečius trunkantis koordinuotas visų sektorių (švietimo, sveikatos, socialinio, vidaus reikalų, pramonės) darbas“, – pabrėžia parlamentaras.
Lietuvoje gyvenimo trukmė ilgėja, bet ES vis dar atrodome prastai
J. Sabatauskas apgailestauja, kad diskusijos apie šalies sveikatos sistemą pernelyg dažnai nukrypsta į kaltųjų paieškas. Jis ragina imtis strateginio, ilgalaikio sveikatinimo veiklos planavimo parlamento lygmeniu, siekiant sukurti prielaidas Lietuvos gyventojų sveikatos lygio augimui, taigi ir darbo našumo bei šalies tarptautinio konkurencingumo augimui.
„Jeigu Seimas priimtų socialdemokratų teikiamas įstatymo pataisas, Sveikatos apsaugos ministerija privalėtų periodiškai atnaujinti Lietuvos sveikatos strategiją, o Seimas – apsispręsti dėl konkrečių sveikatinimo veiklos strateginio planavimo formų.
Dabartinė Lietuvos sveikatos strategija buvo parengta dar 2012 m. Dabar pats laikas apsispręsti dėl strategijos, apimančios 2026–2035 m., rengimo. Būtina užtikrinti visų ūkio sektorių bendradarbiavimą stipresnės sveikatos labui“, – pabrėžia J. Sabatauskas.
Jis pažymi, kad tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių Lietuva vis dar atrodo itin prastai dėl mirčių keliuose, savižudybių, nuskendimų, netekčių dėl širdies kraujagyslių ligų, nors pažanga taip pat akivaizdi.
„Dar palyginti neseniai Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai buvo prasčiausi ES.
Medikams, socialinės sferos, vidaus reikalų sistemos, švietimo darbuotojams, kelininkams pradėjus koordinuoti savo veiksmus, mūsų atotrūkis nuo pažangiausių Europos valstybių pradėjo mažėti. 2011–2019 m. laikotarpiu Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina būsimojo gyvenimo trukmė pailgėjo 3.24 metais“, – nurodo socialdemokratas.
Pasako jo, tūkstančius gyvybių būtų galima išgelbėti parengus ir įgyvendinus gerąja europine praktika pagrįstus ilgalaikius sveikatinimo planus.
„Privalome užtikrinti, kad Lietuva garsėtų ne tik sportininkų pasiekimais ir gamta, bet ir savo gyventojų ilgaamžiškumu“, – ragina Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Su grupe frakcijos kolegų socialdemokratų jis užregistravo projektą, kuriuo siūlo papildyti Sveikatos sistemos įstatymo 46 straipsnį („Sveikatinimo veiklos planavimas“).
