Kovo 17–18 d. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis dalyvauja Stokholme vykstančiame Baltijos jūros parlamentinės konferencijos (BJPK) Energetinio saugumo, savaiminio tvarumo, atsparumo ir junglumo darbo grupės posėdyje.
„Baltijos jūros valstybių parlamentų nariai susirūpinę, kad turime nemažai iššūkių tarptautiniuose vandenyse. Padėtį apsunkina tai, kad dauguma atsakomųjų veiksmų yra vykdomi nacionaliniu lygiu ir trūksta jų koordinavimo, todėl atsiranda poreikis gerinti šalių bendradarbiavimą“, – sako Baltijos Asamblėjos viceprezidentas Giedrius Drukteinis. Diskusijose pabrėžiama, kad būtina plėtoti koordinuotą tarptautinį atsaką į grėsmes jūrų saugumui, visų pirma užtikrinant glaudesnį karinių jūrų pajėgų, vyriausybių ir suinteresuotųjų pramonės subjektų bendradarbiavimą.
Šešėlinio laivyno senėjimas kelia rimtą grėsmę aplinkosaugai ir laivybos saugai. Dalyviai įspėja, kad šešėlinio laivyno laivai dažnai eksploatuojami nepaisant jų pasenusių saugos sistemų. Tai kelia didelę naftos išsiliejimo riziką. Daugelis tanklaivių dažnai atsijungia nuo automatinės identifikavimo sistemos, todėl dar sunkiau aptikti jų avarijų ir neteisėto naftos ar kitų medžiagų išsiliejimo į jūrą atvejus. Trapi Baltijos jūros ekosistema yra ypač pažeidžiama, kai į ją patenka naftos ar cheminės medžiagos iš prastai prižiūrimų laivų. Deja, nėra mechanizmų, kuriais galima būtų užtikrinti kaltininkų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, todėl šie laivai gali likti nenubausti už jų sukeltą žalą aplinkai. Dėl dažno šešėlinio laivyno laivų pervadinimo ir perregistravimo sunku užtikrinti sankcijų vykdymą ir atsekti, kam jie priklauso.
„Baltijos jūros regiono valstybės ieško galimybių imtis koordinuotų atsakomųjų veiksmų, tačiau šias pastangas apsunkina tarptautinių teisinių priemonių trūkumas“, – teigia G. Drukteinis.
Kai kurie šešėlinio laivyno laivai gali rinkti operatyvinę žvalgybos informaciją, kartografuoti povandeninę energetikos ir ryšių infrastruktūrą, o tai gali kelti platesnio masto hibridinių grėsmių riziką. Pabrėžtina, kad valstybės vadovaujamo sabotažo tarptautiniuose vandenyse klausimas nėra apibrėžtas tarptautinėje teisėje ir tarptautinių sankcijų už jį nenumatyta.
„Dujotiekio „Nord Stream“ sabotažas parodė povandeninės infrastruktūros pažeidžiamumą, todėl reikia imtis griežtesnių priežiūros priemonių, kad būtų galima nustatyti galimą sabotažo veiklą ir nuo jos atgrasyti. Siekiant gerinti stebėseną ir teisinį atsaką, būtina nedelsiant išnagrinėti pasiūlymus dėl glaudesnio Baltijos jūros valstybių bendradarbiavimo“, – pastebi Seimo narys G. Drukteinis.
„Susitikime Baltijos jūros valstybių parlamentų nariai pabrėžė, kad būtina skubiai didinti Baltijos jūros regiono atsparumą ir toliau spręsti šias kritines problemas, siekiant užtikrinti, kad būtų tęsiamas bendradarbiavimas Baltijos jūroje ir užtikrintas jūros naudojimo tvarumas“, – pabrėžia Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis.
Seimo kanc. ir LSDP frakcijos inf.
