Meteorologams įspėjant apie pavojingus ciklonus, Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė aiškinasi, ko ėmėsi ministrai ir valdininkai, „kokias pamokas išmoko“ po liepos 28-osios audros, kai, dingus elektrai, daug kur dingo ir mobilusis ryšys, viskas sustojo.
„Kreipiausi į Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijas norėdama susidaryti aiškesnį vaizdą, ką veikia atsakingi pareigūnai, kad būtų geriau pasiruošta panašioms situacijoms.
Ministerijų atsakymai leido įsitikinti, kad nei audros, nei žmonių kančios ministrams ir ministerijų klerkams didelio įspūdžio nedaro. Ministerijų atsakymai – paprasti, bet pribloškiantys: „mes neturime įgaliojimų“, „pravesime diskusiją su rinkos dalyviais“, – stebisi O. Leiputė.
Parlamentarė primena, kad Elektroninių ryšių įstatyme numatyta, jog stichinių nelaimių ar kitų ekstremaliųjų situacijų atveju Vyriausybė ar Susisiekimo ministerija gali duoti ūkio subjektams užduotis ir užsakymus.
„Įstatyme juodu ant balto parašyta, kad stichinių nelaimių ar kitų ekstremaliųjų situacijų atveju būtina užtikrinti ryšį tarp pagalbos tarnybų, institucijų, priimančių pagalbos skambučius, ir kitų pagalbos institucijų.
Cituoju: „Ypatingų aplinkybių atvejais … Vyriausybė ar Susisiekimo ministerija gali duoti ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikalingus elektroninių ryšių tinklus, taip pat juos sujungti“, – pažymi socialdemokratė.
Ji atkreipia dėmesį, kad įstatyme įtvirtinta elektroninių ryšių tinklų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pareiga „imtis visų reikiamų veiksmų, kad užtikrintų viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir kalbinio ryšio paslaugų bei interneto prieigos paslaugų palaikymą, galimybę nepertraukiamai susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis ir nepertraukiamą viešųjų perspėjimų perdavimą“ būtent tokiais atvejais kaip „neįprastos oro sąlygos, žemės drebėjimai, potvyniai, žaibai ar gaisrai, taip pat kitais ypatingų aplinkybių atvejais“.
Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas?
„Ne vien stichinių nelaimių, bet ir kitokių incidentų atvejais ar susiklosčius ypatingai situacijai, įvykus provokacijai ar prasidėjus karo veiksmams, ryšys yra gyvybiškai svarbus.
Kreipiausi į ministerijas klausdama, ar po audros buvo įvertintas mobiliojo ryšio operatorių ir kitų institucijų pajėgumas vykdyti įstatyme įtvirtintus įpareigojimus. Juk visi suprantame, kad privalome galvoti apie įvairius scenarijus, ne vien stichines nelaimes. Šnekų apie parengtį įvairioms situacijoms būta daug, bet štai užklumpa vidutinio stiprumo audra – ir viskas ima strigti, stoti, griūti, įsivyrauja chaosas: skęstančiųjų gelbėjimas – ir vėl pačių skęstančiųjų reikalas“, – komentuoja O. Leiputė.
„A. Bilotaitės vadovaujama Vidaus reikalų ministerija atsakė, esą ji neturi įgaliojimų nustatyti reikalavimų ryšių operatoriams.
Susisiekimo ministerija paguodė, kad Ryšių reguliavimo tarnyba užsiims „diskusija su rinkos dalyviais“. Keista, kad tik dabar prasideda tokia diskusija, o ministerijos ir toliau „atsižegnoja“ nuo atsakomybės, sakydamos, kad nieko negali.
Keista ir baugu, kad nuo karo Ukrainoje pradžios atsakingiems pareigūnams nekilo mintis pasirūpinti Lietuvos žmonių saugumu, numatyti galimas silpnąsias vietas, numatyti situacijas, kai dėl elektros sutrikimo, trunkančio keletą valandų ar daugiau, prarandamas mobilusis ryšys, kuris yra gyvybiškai būtinas žmonių veiksmams koordinuoti, pagalbos tarnyboms išsikviesti“, – stebisi parlamentarė.
„Šis valdininkų ir Vyriausybės aplaidumas kelią didelį susirūpinimą.
Situaciją privalo nedelsdamas įvertinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – jau kreipiausi į jį ragindama kuo aktyviau įsitraukti ir pagreitinti planuojamas „diskusijas“, – ragina Lietuvos socialdemokratų partijos Seimo frakcijos seniūnės pavaduotoja O. Leiputė.
