UAB „LTG Link“ neatsitraukiant nuo planų naikinti visas bilietų kasas geležinkelio stotyse ir kaip alternatyvą įrengti technologijas, leidžiančias atsiskaityti tik elektroniniu būdu, Seimo narys Eugenijus Sabutis kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydamas įvertinti, ar toks įmonės sprendimas nepažeidžia įstatymų, nes galimai bus diskriminuojama ženkli visuomenės dalis, ypatingai senyvo amžiaus žmonės.
Socialdemokratas pastebi, kad keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ sprendimas nuo vasaros pabaigos visoje Lietuvoje atsisakyti bilietų kasų sukėlė didelį pasipiktinimą ir tik neigiamų reakcijų, tačiau įmonei tai įspūdžio nepadarė. E. Sabučio nuomone, „LTG Link“ atviru tekstu ir toliau yra pasiryžusi tiesiog ignoruoti dalį gyventojų.
„Net privačios prekybos įmonės nesiima tokių drastiškų ėjimų, savo parduotuvėse nenaikina fizinių kasų ir palieka atsiskaitymų alternatyvas, o čia kalbame apie valstybinę įmonę, kuriai taikomi ir socialiniai aspektai. Nuolat pabrėžiame, kad valstybei priklausančios įmonės turėtų teikti absoliučią pirmenybę žmogui, o ne finansiniams išskaičiavimams. Todėl ir manome, kad į tokius keleivių vežimo bendrovės veiksmus atidžiau turėtų pasižiūrėti valstybinės priežiūros institucijos“, – pabrėžia Seimo narys.
Socialdemokrato nuomone, šis žingsnis visiškai neapgalvotas ir nejautrus, nes skaudžiausiai ši permaina atsilieps vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems sunku naudotis išmanesne įranga.
Statistiškai 65–74 metų amžiaus grupėje tik 13 proc. žmonių turi pagrindinius skaitmeninius įgūdžius Spėjama, kad 75 m. ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje šis procentas gali būti dar mažesnis, todėl jiems įsigyti bilietą gali kilti iššūkių. Ši problema, pasak E. Sabučio, labiausiai turėtų paliesti kaimo vietovėse gyvenančius senjorus, kur atskirtis dar didesnė.
„Ar tie sprendimų priėmėjai „Lietuvos geležinkelių“ būstinėje nieko nenutuokia apie vyresnių žmonių poreikius ir galimybes? Atrodo, kad ne, nes įmonė problemos visai nemato: esą nuo šiol gyventojai turės dar daugiau pasirinkimo – nuo „bilietomato“ iki „Perlo“ terminalų.
Pasak socialdemokrato, pagyvenusiems žmonėms svarbiausia patogumas ir gyvas kontaktas, o jo stotyse nuo vasaros pabaigos nebeliks.
Bendrovei „LTG Link“ naikinant bilietų kasas ir vietoj jų statant „bilietomatus“, E. Sabutis atkreipia dėmesį, kad bilietą bus galima įsigyti tik sumokant banko kortele.
„Jeigu piniginėje turi tik grynuosius pinigus, geležinkelio stotyje būsi nebelaukiamas“, – stebisi Seimo narys.
Iki šiol stotyse galėjai gauti visą informaciją, sužinoti maršrutus ir įsigyti bilietų visais atsiskaitymo būdais. Dabar, jeigu nesinaudoji bankinėmis paslaugomis, išmaniosiomis programėlėmis bilietų ieškosi po visą miestą išmėtytuose „Perlo“ terminaluose. Argi ne simboliška, kad žmonėms svarbias funkcijas Lietuvoje perima loterijos automatai?“ – klausia E. Sabutis.
„LTG Link“ eina kitų valstybinių bendrovių išgrįstu „optimizacijos“ keliu
Kitą vertus, pasak socialdemokrato, tokie valstybės valdomos įmonės veiksmai turėtų nebestebinti.
„Jau kurį laiką panašius procesus matome ir kitose valstybinėse įmonėse. Susisiekimo ir energetikos sektoriuose veikiančių valstybinių bendrovių veikla labiau panašėja į privačių įmonių taikomus metodus. Pirminis tikslas valstybės valdomoms bendrovėms tapo besaikis pelnas, o kartu su juo ir nesibaigiančios „optimizacijomis“ ir „tinklo efektyvinimai“, – atkreipia dėmesį LSDP frakcijos narys.
E. Sabučio teigimu, destruktyvios reformos, kuriomis valstybinės įmonės užsiima savo veikloje, liberalizacija ir dalinė privatizacija prisidėjo prie būtinųjų paslaugų susitraukimo ar net išnykimo.
„Įmonės net nesidrovi pabrėžti, kad siekia pokyčių, kurie visiškai atitinka privataus verslo modelį, o ne visuomenės lūkesčius ir poreikius“, – pažymi Seimo narys E. Sabutis.
Pasak jo, neseniai praūžusi audra apnuogino kai kurių valstybinių įmonių pasirengimą reaguoti į sudėtingesnes situacijas ir tikrąją padėtį jose. „Po to, kai buvo „optimizuotas“ ESO, iš darbo buvo atleista nemažai specialistų, liko tik nedidelis brigadų skaičius einamiems remontams atlikti. Likviduojant audros padarinius kiekvienas elektrikas turėjo dirbti už tris ar net penkis, todėl nestebino pranešimai, kad kai kurie gyventojai be elektros gyveno kone savaitę“, – komentuoja E. Sabutis.
